NEVAISINGUMAS, infertilitas, brandaus organizmo nesugebėjimas turėti vaikų normaliai lytiškai santykiaujant.

Gali būti įgimtas (paveldimas) ar įgytas nėštumo metu, kai vaisių paveikė motinos persirgtos ligos, apsinuodijimai ir kt. Dėl ligų patologiškai pakinta lytinės liaukos ar latakai. Sutrikus lytinių liaukų veiklai, sėklidės negamina spermijų, kiaušidėse neišsivysto arba būna nepilnavertės kiaušialąstės.

Seimą, kurioje, nenaudojant apsisaugojimo priemonių, moteris nepastoja vienerius metus, laikoma nevaisinga. Tokių šeimų yra 18-20%. Vaikų gali nebūti dėl vyro, moters arba abiejų sutuoktinių kaltės. Nevaisingumas kyla dėl mitybos sutrikimų, infekcinių ligų, girtavimo, rūkymo, abortų. Pirminis nevaisingumas - kai nepastoja niekada nebuvusi nėščia moteris; antrinis - kai moteris nepastoja per dvejus metus nuo paskutinio nėštumo. Pirminio nevaisingumo priežastis dažnai yra nepakankamai išsivystę lyties organai ar susilpnėjusi kiaušidžių veikla; antrinio - lyties organų uždegimai.

Vyro nevaisingumas esti įgimtas ir įgytas, įgimtas nevaisingumas atsiranda dėl vyro sėklidžių ar varpos vystymosi sutrikimo, sėklidės nenusileidimo į kapšelį. Įgytą nevaisingumą sukelia sėklinių latakų užakimas (dėl gonorėjos) ar organizmo imuninės sistemos sutrikimai (dėl orchito - sėklidžių uždegimo) ir kt. Nevaisingi dažnai būna vairuotojai, kurie dažnai plauna rankas benzinu, be to, kvėpuoja užterštu oru, juos veikia vibracija, nuo ilgo sėdėjimo sutrinka lyties organų kraujotaka.

Nevaisingumas nustatomas tiriant abu sutuoktinius. Svarbu nustatyti nevaisingumo priežastį.

Gydoma fizioterapijos procedūromis, hormonais. Įtarus nevaisingumą, vyras turi pasitikrinti pas urologą, moteris - pas akušerį-ginekologą. Svarbu, kad būtų laiku pastebėtos ir gydomos infekcinės ir lyties organų ligos.