ORGAZMAS (gr. orgao - liepsnoti aistra), aukščiausioji lytinio akto fazė, kai susikaupusi psichofiziologinė įtampa staiga "išsikrauna", sukeldama nepaprastai malonius pojūčius bei palengvėjimą.

Fiziologiškai pasireiškia nevalingais ritmiškais moters ir vyro lyties organų raumenų susitraukimais, viso organizmo raumenų įsitempimu, didžiausiu kraujospūdžiu ir kvėpavimo dažniu Kopuliacinis ciklas. Psichologiškai tai didžiausio malonumo momentas, kai žmogus savotiškai praranda ryšį su aplinkiniu pasauliu, kai laikas sustingsta ir sąmonė fiksuoja tik teigiamus pojūčius.

Kartu orgazmas yra trumpiausia kopuliacinio ciklo fazė, vyrams trunka nuo kelių iki keliolikos sekundžių, moterims - nuo keliolikos sekundžių iki minutės. Skirtingai nuo vyrų kai kurios moterys gali patirti kelis ar keliolika iš eilės (daugkartinis orgazmas arba multiorgazmas); tokiu atveju orgazmas gali trukti minutę ir daugiau. Biologinis tikslas vyrams yra ejakuliacija ir moters apvaisinimas.

Moterų orgazmas biologinio tikslo neturi, jis nesusijęs su moters pastojimu, orgazmo reikšmė ir vaidmuo žmogaus evoliucijoje iki šiol neišaiškinta, nors sukurta keletas teorijų, mėginančių tai paaiškinti.

Pagal A. Maslovą ir L. A. Kirkendalą yra viena pagrindinių sąlygų išsaugoti fizinę ir psichinę žmogaus sveikatą. Pagal W. Reichą orgazmą gali patirti tik psichiškai sveikas žmogus. Taip pat ne iki galo išaiškintas neurofiziologinis mechanizmas. Orgazminiai pojūčiai labai įvairūs, juos kitaip išgyvena ne tik skirtingi žmonės, bet ir tas pats žmogus: intensyvumas ir malonumo laipsnis priklauso nuo daugelio aplinkybių: susilaikymo trukmės, nuotaikos, partnerio patrauklumo, meilės jausmo tarp partnerių, bendrųjų nuostatų sekso atžvilgiu ir t.t.

Fiziologiškai moters ir vyro orgazmai yra panašūs, tačiau skiriasi moters ir vyro gebėjimas patirti ir išgyventi orgazmą.

Moters orgazmas. Iš gyvų būtybių orgazmas būdingas tik moterims, gyvūnų seksualumas susijęs tik su giminės pratęsimo instinktu ir rujojimo periodu. Didžiausią seksualinį susijaudinimą - moteris gali patirti bet kuriuo metu, jis nepriklauso nuo hormonų kaitos per mėnesinių ciklą. Moters prasideda nuo nepaprastai malonaus šilumos arba kutenimo pojūčio varputėje, po to šilumos bangos apima vulvą, gaktą, visą apatinę pilvo dalį. Po dviejų-trijų sekundžių prasideda ritmingi gimdos, makšties apatinio trečdalio ir išangės sfinkterio raumenų susitraukimai, kurių intervalas - apie 0,8 sek. Jei neryškus, susitraukimų gali būti nuo 3 iki 5, stipraus atvejų susitraukimų gali būti nuo 10 iki 15. Pirmieji 5 susitraukimai yra stipriausi, teikiantys didžiausią malonumą, vėlesni susitraukimai ne tokie intensyvūs, tarpai tarp jų pailgėja. Kai kurios moterys vieno lytinio akto metu gali patirti nuo kelių iki keliolikos Kartais orgazmai seka vienas kitą beveik be pertraukų - tai orgazminė būsena, kuriai būdingas labai stiprus susijaudinimas. Kartais po vieno orgazmo susijaudinimas nuslūgsta iki plato fazės, tačiau jei lytinis aktas tęsiamas, moteris po kelių ar keliolikos sekundžių patiria antrą, trečią ir t. t. Tarpai tarp tolesnių didėja, jų intensyvumas mažėja. Gimda iš pradžių susitraukia ir atsileidžia tokiu pat ritmu, kaip ir makšties sienelės (orgazminis apmovas), tačiau jų intensyvumas didėja ne taip staigiai, vėliau susitraukimai tampa nereguliarūs. Jie prasideda gimdos viršuje, vėliau apima ją visą iki pat kaklelio. Krūtys per orgazmą nesikeičia, tačiau baigiantis iš krūtų areolių labai greitai išteka kraujas, jos nuslūgsta, o kadangi speneliai vis dar sustandėję, atrodo, kad baigiantis speneliai staiga padidėja.

Staigus tariamas spenelių padidėjimas orgazmo pabaigoje yra ką tik patirto išorinis požymis. Per orgazmą įsitempia rankų, kojų, pilvo, sprando, veido raumenys, kartais įsitempia ir sustingsta visas kūnas. Kai kurios moterys ritmiškai įtempdamos dubens raumenis gali pagreitinti orgazmą. Per orgazmą moterys dažniausiai netenka laiko nuovokos, nustoja suvokti aplinką, kai kurios nepajėgia kontroliuoti savo elgesio -garsiai šaukia ar vaitoja, drasko arba kandžioja partnerį ir pan.

Kadangi moterų orgazmas įvairesnis ir sudėtingesnis negu vyrų, egzistuoja keletas teorijų, aiškinančių moterų orgazmo tipus bei kilmę.

Z. Freudas aiškino, kad yra du moterų tipai - klitorinis (varputės) ir vaginalinis (makšties). Pirmasis esą liudija moters nesubrendimą pilnaverčiam lytiniam gyvenimui, todėl moteris turinti mokytis patirti vaginalinį kuris pasiekiamas dirginant makšties sieneles ir gimdos kaklelį varpa. XX a. antrosios pusės seksologijos tyrimai parodė, kad dalis moterų orgazmo pradžią identifikuoja su maloniais pojūčiais, pirmiausia kylančiais varputėje (klitoryje), o kitos - su pojūčiais, atsirandančiais makšties gilumoje. Tačiau fiziologiniai ir psichologiniai orgazmo požymiai yra tokie patys nepriklausomai nuo to, kaip jis sukeliamas - vien dirginant varputę, varpa dirginant makšties sieneles ar glamonėjant krūtis. Nustatyta, kad ir tuo atveju, kai varputė tiesiogiai neliečiama (nedirginama ranka ir nesusiliečia su varpa, ritmingai judančia makštyje), ji vis tiek stimuliuojama; varpa suspaudžia mažąsias lytines lūpas, o pastarosios judina varputės apyvarpės odą pirmyn atgal ir švelniai dirgina varputės galvutę bei liemenį. Kai kurioms mažiau jautrioms moterims toks dirginimas nepakankamas, orgazmo jos gali patirti tik tiesiogiai varpa, pirštais ar liežuviu dirginant varputės galvutę ar liemenį (pro apyvarpės odą), tačiau jų patiriamas orgazmas kokybiškai nesiskiria nuo to, kuris patiriamas vaginalinio akto metu.

Kartais manoma, kad moterys orgazmo metu, panašiai kaip ir vyrai, ejakuliuoja, t. y. išskiria skystį iš gimdos. Šis įsitikinimas tikriausiai atsirado todėl, kad per orgazmą makšties sienelės išskiria daugiau skysčio (Liubrikacija). Kai kurios moterys iš tiesų jaučia per orgazmą išsiskiriant skystį, tačiau dauguma seksologų mano, kad šis pojūtis atsiranda tada, kai raumenims susitraukiant iš šlapimo pūslės nevalingai išsiskiria nedidelis kiekis šlapimo.

Tą patvirtina faktas, kad kai kurios anorgazmiškos moterys, negalinčios patirti tikro orgazmo, didžiausio susijaudinimo momentu išskiria tam tikrą kiekį šlapimo ir tai išgyvena kaip orgazmą. Moterų gebėjimas patirti orgazmą labai skiriasi, jis priklauso nuo daugelio aplinkybių: lytinės konstitucijos, partnerio, ankstesnių lytinių santykių teigiamos arba neigiamos patirties ir t. t. Svarbiausias veiksnys yra įgimta lytinio potraukio jėga, tačiau nemažą įtaką turi ir lytinio auklėjimo įdiegti elgesio stereotipai, kultūrinė aplinka. A. Kinsey duomenimis (1953), per kiekvieną lytinį aktą orgazmą pasiekia apie 14% ištekėjusių moterų. Nuo 40 iki 50% moterų orgazmą patiria per 3 iš keturių lytinių aktų. Apie 30% ištekėjusių moterų orgazmo nepatiria arba patiria rečiau negu kas ketvirtą lytinį aktą. 10% moterų niekad nepatyrė orgazmo. Pagal tyrimus, atliktus po 20 metų (M. Hunt, 1974), tik apie 15% moterų niekad nepatyrė orgazmo arba patyrė jį rečiau negu kas ketvirtą lytinį aktą. Vadinasi, moterų gebėjimą patirti paveikė liberalesni seksualiniai papročiai, lytinis auklėjimas, suvokimas, kad lytinis gyvenimas moteriai turi teikti ne mažesnį malonumą negu vyrui. Tarp moterų, kurios patiria orgazmą per kiekvieną lytinį aktą (14%), ir moterų, kurios niekada jo nepatiria (10%), yra moterų, kurių gebėjimas patirti yra didesnis ar mažesnis. Kai kurios mergaitės gali patirti dar prieš lytinį subrendimą. Masturbuodamasi moteris pasiekia lengviau ir greičiau negu mylėdamasi su vyru, nes ji geriau žino jautriausias kūno vietas, dirgindama savo lytinius organus gali pasirinkti efektyviausius stimuliavimo būdus - dirginimo greitį, ritmą, spaudimo stiprumą. Vyro glamonės dažniausiai mažiau efektyvios, nes jis nejaučia moters reakcijų, nežino, kuris stimuliavimo būdas jai tuo metu priimtiniausias.

Apskritai masturbavimasis yra vienas iš būdų išmokti jausti mylintis su partneriu. Moterys, kurios masturbuojasi iki orgazmo lengviau prisitaiko prie vedybinio gyvenimo ir anksčiau pasiekia su vyru. Moteris, kuri iki vedybų turėjo glamonėjimosi (su ar be jo) patirtį, taip pat lengviau ir greičiau išmoksta jausti orgazmą po vedybų. Ikivedybinė seksualinė patirtis taip pat turi įtakos gebėjimui patirti orgazmą per pirmuosius vedybinio gyvenimo metus. Moterys, turėjusios ikivedybinius santykius, daug dažniau patiria orgazmą per pirmuosius vedybinio gyvenimo metus negu neturėjusios tokių santykių. Tai paaiškinama tuo, kad moters seksualinės reakcijos formuojasi lėčiau negu vyro, moters seksualumas sužadinamas per ilgesnį laiką. Pradinių glamonių trukmė taip pat turi įtakos gebėjimui patirti orgazmą patiriamas dažniau ir lengviau tose sutuoktinių porose, kur šeimyninis gyvenimas darnus ir partneriai patenkinti vienas kitu.

Didelę įtaką patirti orgazmą turi moters seksualinės nuostatos. Kultūrose, kur mylėjimasis laikomas vien moters pareiga, moterys patiria orgazmą daug rečiau negu kultūrose, kur mylėjimasis laikomas malonumu. Nustatyta, kad gebėjimas pasiekti orgazmą susijęs su moters temperamentu ir charakteriu. Sunkiau ir rečiau orgazmą išgyvena moterys, nepasitikinčios savimi, linkusios menkinti save, taip pat tos, kurių nuotaika greitai keičiasi, kurios linkusios tikėti autoritetais ir konvencijomis. Moterys, kurių gebėjimas patirti nedidelis, mylisi ir nori mylėtis daug rečiau negu tos, kurios pasiekia lengviau ir greičiau. Orgastiškos moterys mėgsta ilgesnes pradines glamones ir mylisi ilgiau negu moterys, kurių orgastiniai gebėjimai menkesni. Religingumas beveik neturi įtakos ištekėjusių moterų orgastiškumui, tačiau netekėjusios tikinčios moterys orgazmą pasiekia rečiau ir sunkiau negu netikinčios.

Religiniai įsitikinimai šiuo atveju atlieka seksualinių stabdžių vaidmenį. Moterų su aukštuoju išsilavinimu orgastiškumas didesnis negu moterų su pradiniu ar viduriniuoju išsilavinimu. Didelę įtaką moters orgastiškumui daro tėvų santykiai vaikystėje. Tikimybę, kad moters orgastiškumas bus nedidelis, didina tokie veiksniai: vieno arba abiejų tėvų netekimas, ypač ankstyvoje vaikystėje; dažni tėvų konfliktai ir barniai; netinkamas dukros auklėjimas, kai jai įteigiamas menkavertiškumo pojūtis, neigiamas požiūris į seksą. Nustatyta, kad moterys, laikiusios savo vaikystę normalia, yra orgastiškesnės negu augusios sunkiose šeimose. Pasitenkinimo seksualiniu gyvenimu laipsnis priklauso nuo to, kaip anksti pradėta domėtis seksualiniais klausimais, kokiame amžiuje pirmąkart įsimylėta, kada patirtos pirmosios glamonės. Kuo anksčiau ši patirtis įgyta, tuo didesnė tikimybė, kad moters orgastiškumas bus didesnis. Nepaprastai svarbi patirtis su pirmuoju seksualiniu partneriu.

Moterys, kurios mylėjo pirmąjį partnerį ir tikėjo, kad yra mylimos, vėliau pasiekdavo lengviau negu tos, kurių pirmasis lytinis aktas buvo su nemylimu vyriškiu. Moterys, kurios pirmąjį lytinį aktą pradėjo po ilgesnių pradinių glamonių, vėliau orgazmą pasiekdavo lengviau ir dažniau negu moterys, santykiavusios be jų. Vyrui reikia žinoti, kad atitinkami pozityvūs emociniai išgyvenimai labiau padeda moteriai pasiekti negu rafinuoti erogeninių zonų stimuliavimo būdai arba mylėjimosi pozos. Todėl jis turėtų nuolat rūpintis gera moters savijauta bei nuotaika, būti dėmesingas. Esant tokiems santykiams lengviau užsimezga erotiniai kontaktai, kurie neretai savaime pereina į pradines glamones ir baigiasi abiejų partnerių orgazmu. Tai, kad masturbuodamasi moteris gali pasiekti orgazmą per tiek pat laiko, kaip ir vyras, rodo, kad abiejų lyčių orgazminis procesas yra panašus, tad vyras privalo rasti (suprantama, moteriai padedant) tokius emocinio, psichologinio bei fiziologinio stimuliavimo būdus, kurie labiausiai atitinka partnerės ypatybes.

Vyro orgazmas. Vyro orgazmas paprastai susijęs su spermos išsiveržimu - ejakuliacija, jo biologinis tikslas - moters apvaisinimas. Kai seksualinis susijaudinimas pasiekia aukščiausią tašką, vyrai, panašiai kaip ir moterys, varpos galvutėje pajunta plintant malonią šilumą ir kutenimą, šie pojūčiai apima visą varpą, gaktą ir tarpvietę. Fiziologiškai šiuos pojūčius atitinka spermos išsiliejimas iš priešinės liaukos ir sėklidžių į sėklinį kanalėlį. Tai yra pirmoji orgazmo fazė, kai vyras pajunta neišvengiamą sėklos išsiveržimą. Antroji orgazmo fazė prasideda po 2-3 sek. - tai ritmiški sėklinį kanalėlį ir varpos šlaplės kanalą gaubiančių raumenų susitraukimai, kurie stumia spermą iš šlaplės kanalo. Pirmieji 3 ar 4 susitraukimai įvyksta 0,8 sek. intervalu (kaip ir moterų), vėliau jie silpnėja, intervalai tarp jų ilgėja. Kartu su sėklinio latako ar šlaplės raumenimis susitraukia ir gaktos bei išeinamąją angą gaubiantys raumenys. Iš viso susitraukimų priklausomai nuo orgazmo intensyvumo gali būti nuo 5 iki 12. Vyro tęsiasi nuo kelių iki keliolikos sekundžių. Šiuo metu vyrai taip pat praranda savikontrolę ir laiko pojūtį, viso kūno raumenys įsitempia ir atsileidžia tik pasibaigus ejakuliacijai. Daugelis vyrų įstūmę varpą kiek įmanoma giliau per orgazmą sustabdo frikcinius judesius ir sustingsta. Kita, mažesnė dalis iki maksimumo padidina frikcijų tempą ir jėgą. Daugeliui vyrų pirmieji 2-3 spermos pliūpsniai teikia didžiausią malonumą, nes raumenys tuo metu susitraukia stipriausiai, spermos išsiveržia daugiausia. Kai varpa ne makštyje, sperma gali nuskrieti iki vieno metro, o kartais ir toliau. Toliau pojūčių intensyvumas silpnėja, nes silpnėja raumenų susitraukimai, mažesnis besiveržiančios spermos spaudimas į šlaplės sieneles. Vėliau sperma jau nebesiveržia, o pamažu išteka. Pasibaigus ejakuliacijai, vyro susijaudinimas greitai nuslūgsta, varpa praranda standumą. Prasideda refrakcinis periodas.