PAPROČIAI, žmonių elgesį apsprendžiančios istoriškai susiklosčiusios pastovios socialinės normos ir nuostatos, lemiančios žmonių elgesį tam tikrais gyvenimo atvejais; tautos kultūros dalis.

Yra religiniai, etniniai, demografiniai, šeimos - buitiniai ir kt. papročiai. Jie susiję su žmonių pasaulėžiūra, atspindi tam tikras idėjas, požiūrius ir įvaizdžius, perteikia socialinę patirtį, elgesio kultūrą ir turi sukelti šiuos įvaizdžius atitinkančius jausmus ir nuotaikas. Vieni papročiai išnyksta, atsiranda nauji, kiti pakinta, pasipildo šiuolaikiniu turiniu. Ypač pastovūs papročiai, susiję su šeimos-santuokos santykiais.

Per šimtmečius nepakito paprotys iškilmingai atšvęsti santuokos sudarymą. Daug santuokos ceremonijos nebeatitinkančių laiko reikalavimų, išnyko, kiti, teikiantys žmonėms gėrį, optimizmą, išliko (pvz., paprotys užtverti kelią, nuotakos "išpirkimas", paprotys iškilmingai sutikti jaunuosius ir t.t.). Išliko labai senas paprotys pasikeisti žiedais, iškilmingi nuotakos drabužiai.

Seksualinėje sferoje apsprendžia jaunuolių ir merginų susipažinimą (anksčiau būsimieji sutuoktiniai arčiau susipažindavo tik per piršlybas, vakarėliuose, šiandien - bendrose mokyklose, diskotekose, pobūviuose pas draugus ir pan.), bendravimo būdus (pasimatymai, bendros išvykos į gamtą, "bandomosios santuokos" ir pan.), vedybų ceremonijas. Intensyvūs šiuolaikinės visuomenės pokyčiai nutraukė daugelio papročių tęstinumą, jų vietoje atsirado greit besikeičiančios mados diktatas. Šiandien mada diktuoja ne tik pažinties ir bendravimo būdus, bet ir seksualinio suartėjimo scenarijų, net lytinio akto pozas.