PARANOJA (gr. paranoia - silpnaprotybė), psichikos sutrikimas, kuriam būdingos pastovios kliedėjimo idėjos (persekiojimo, pavydo, atradimų ir pan.).

Paranoikas aktyviai gina savo įsitikinimus, kategoriškai atmeta juos neigiančius argumentus. Su seksualumu siejasi keletas paranojos tipų.

Pavydumo (paranoia invidiva) - liguistas įsitikinimas, esą seksualinis partneris yra neištikimas, santykiauja su bet kuo pirma pasitaikiusia proga, nors to nepatvirtina jokie faktai, arba tokie faktai paprasčiausiai išgalvojami, sufantazuojami. Paranoikas tvirtai įsitikinęs savo teisumu, jo visiškai neveikia logiški ar emociniai partnerio ar giminių, pažįstamų kontrargumentai. Šis kompleksas yra nuolatinių šeimos konfliktų priežastis, neretai sukelia sveiko partnerio lytinį atšalimą ar net pasibjaurėjimą. Pavydus paranoikas verčia partnerį dažnai santykiauti lytiškai. Taip susidaro įspūdis, esą paranoikas labai seksualus, tačiau iš tiesų jis tik nori patikrinti, ar partneris prieš tai nesimylėjo, ar "neišsikrovė". Dažnai suserga vyrai ir žmonos, kurie patys (pačios) buvo neištikimi ir nesąmoningai trokšta pasiteisinti, savo nuodėmę perkeldami partneriui. Erotinės (paranoia erotica) dažniau ištinka moteris - tai liguistas įsitikinimas, esą koks nors įžymus žmogus ją įsimylėjęs. Tokios moterys metų metais gaudo įsivaizduotos meilės "signalus" (jais gali būti visiškai nekalti, neutralūs "mylimojo" žodžiai, gestai ir pan.), nekreipdamos dėmesio į kitus šalia esančius vyriškius ir jų rodomus dėmesio ženklus.

Ligos paranoja (paranoia hypochondriaca) - liguistas žmogaus įsitikinimas, esą jis serga seksualiniu sutrikimu. Toks žmogus nuolat lanko gydytojus, trokšdamas išgydyti tą sutrikimą, o kai gydytojas neranda ligos, paranoikas eina pas kitą. Šie paranojos atvejai sunkiai diagnozuojami, nes visais kitais atžvilgiais žmogus visiškai sveikas, asmenybės struktūra nesuirusi.