PASĄMONĖ, žmogaus tiesiogiai nesuvokiamų ir nekontroliuojamų psichinių procesų visuma.

Jai priklauso neaiškūs, beformiai arba sunkiai prisimenami išgyvenimai, jausmai, pojūčiai. Pagal pasąmonės psichoanalizės teoriją daugelio psichinių sutrikimų, ligų, charakterio formavimosi šaknys esančios pasąmonėje. Jos turinį sudaro elementarūs poreikiai, impulsai, norai, kurie dažniausiai susiję su seksualiniu potraukiu (libido). Šiuos impulsus už sąmonės slenksčio išstumia psichologinė struktūra, kurią Z. Freudas vadino "super ego", t .y. tam tikroje visuomenėje egzistuojančių normų ir taisyklių sistema, kurią individas laiko privaloma. Pasąmonėje slypintys kompleksai iškyla į paviršių tik tada, kai ją kontroliuojanti sąmonė daugiau ar mažiau "išsijungia" - sapnuojant, fantazuojant ir pan., tačiau net ir nejaučiami jie esmingai veikia žmogaus elgseną.

Artima: psichoanalizė, Z. Freudas.