PATRIARCHALINĖ ŠEIMA (gr. pater - tėvas + arche - valdžia), pirmoji monogaminės (porinės) šeimos, kuriai vadovauja vyras, forma.

Atsirado pereinamuoju laikotarpiu iš matriarchato į patriarchatą, sumažėjus moters įtakai ekonominiame gyvenime, turtui susikaupus savininkų vyrų rankose. Taigi porinė santuoka atsirado ne kaip lytinio gyvenimo reguliavimo būdas, o kaip vienos lyties pajungimo kitai pasekmė. Kartu su tuo atsirado iki tol nežinomi lyčių prieštaravimai.

Patriarchalinė šeima vienijo kelias artimiausių giminaičių kartas, kurios bendrai ūkininkavo. Klasikinės formos egzistavo pradiniame vergovinės santvarkos etape, jos modifikacijos kai kuriose tautose išsilaikė iki mūsų laikų. Griežtai monogaminė patriarchalinė šeima buvo tik moterims. Rytų šalyse daugpatystė tapo teisėta santuokos rūšimi, bet net Europos vienijo ne tik vieno tėvo giminaičius ir palikuonis su jų žmonomis ir vaikais, bet ir namų vergus, suguloves. Kapitalistiniai santykiai išardė ryšį tarp šeimos ir gamybos (pirmiausia mieste). Daugelio šeimų ekonominė funkcija apsiribojo buities organizavimu, nebuvo reikalo gyventi didelėmis, neišsidalinusiomis šeimomis, išlaikyti jų patriarchalinę struktūrą.

Daugumą šeimų ėmė sudaryti tik sutuoktiniai ir jų vaikai, o šeimos narių santykiai tapo ne tokie hierarchiški. Šiandien daugumos šeimų nariai tarpusavio santykius grindžia lygybės principu, sprendimai svarbiausiais šeimos gyvenimo klausimais priimami kolektyviai. Demokratiniai šeimos santykiai nereiškia, kad šeimoje nėra lyderio. Dažniausiai vyro viršenybė grindžiama jo autoritetu, o ne besąlygišku žmonos paklusnumu.