PLACENTA (lot.placente), nuovala, moters laikinas organas, per kurį nėštumo metu vyksta medžiagų apykaita tarp motinos ir vaisiaus.

Atlieka hormoninę ir apsauginę funkcijas. Susidaro nėštumo trečio mėn. pabaigoje. Susiformavusi placenta yra disko formos (skersmuo 18-20 cm, storis 2-4 cm, svoris 500-600 g; sudaro apie šeštadalį vaisiaus svorio).

Prisitvirtina prie gimdos priekinės ar užpakalinės paviršiaus dalies. Susideda iš vaisiaus dalies ir motinos dalies. Vaisių su placenta jungia virkštelė. Būdama autonomiška vidaus sekrecijos liauka ir veikdama tik nėštumo metu, gausiai gamina progesteroną, kurio sekrecija padidėja nuo trečiojo nėštumo mėnesio, taip pat gamina chorioninį gonadotropiną, stimuliuojantį geltonkūnio veiklą, padedantį vystytis vaisiaus kiaušiniui ir placentos hormonų metabolizmui.

Kai placentos hormonų veikla nepakankama, sutrinka vaisiaus kiaušinio vystymasis, nustoja augti gimda, dažnai įvyksta persileidimas.