POLIGINIJA (gr. poli + gyne - moteris, žmona), santuokos forma, būdinga patriarchatui, kai vyras turi daug žmonų.

Viena iš labiausiai paplitusių (šalia porinės ir monogaminės) santuokos formų. Beveik visur, kur praktikuojama daug žmonų turi tik turtingi vyrai, dauguma vyrų turi tik vieną žmoną, o kai kurie lieka be žmonų.

Poliginija praktikuojama daugelyje medžiotojų genčių, kur genties vadai turi dvi-tris, kartais daug žmonų. Ten vadų daugpatystė grindžiama politiniais motyvais - vesdamas kelių kaimyninių genčių merginas vadas tariamai palaikąs su tomis gentimis gerus santykius. Daugelyje santuokų kiekviena žmona turi savo atskirą namelį arba atskirą kambarį ir tvarko savo ūkelį. Vyras lanko žmonas paeiliui, nors pirmoji žmona laikoma vyriausia, visų namų šeimininke, o paskutinioji lankoma dažniausiai.

Pirmykštėse gentyse ir ankstyvose vergovinėse valstybėse moterys buvo vienas vertingiausių karo grobių: belaisvės tapdavo vergėmis ir vadų sugulovėmis, kai kurios būdavo dovanojamos pavaldiniams. Senovės Izraelyje, Kinijoje, inkų, osmanų imperijose valdovai hareme kartais laikydavo daugiau kaip tūkstantį žmonų, sugulovių, vergių. Poliginija ir šiandien yra paplitusi dugelyje islamiškų šalių.

Pagal Mahometą musulmonas negali turėti daugiau kaip keturias žmonas, tačiau turtingi vyrai turi jų daugiau. Europoje po krikščionybės įsitvirtinimo oficialiai pripažįstama tik monogaminė santuoka, tačiau kilmingieji dar labai ilgai (kai kur - iki XIX a.) turėjo po kelias suguloves arba šalutines žmonas.