PRIAPAS (gr. Priapos), iš pradžių - Mažosios Azijos tautų derlingumo dievas, vėliau jo kultas paplito senovės Graikijoje ir Romoje, jam priskirtos vynuogynų ir sodų globėjo funkcijos.

Jo statulos (barzdotas vyras su didele stačia varpa išpuoštas vaisiais ir vynuogienojais) buvo statomos miestų aikštėse ir kryžkelėse, soduose, laukuose, vynuogynuose, taip pat miegamuosiuose. Jis turėjęs padidinti derlingumą, o stačia apnuoginta varpa - apsaugoti nuo blogio.

Nuotakos prieš pirmąjį lytinį aktą turėdavo apžergti falą ir "pajoti" ant jo - tai turėjo garantuoti vaisingumą.

Jaunavedės ir bevaikės moterys pasikabindavo ant kaklo falo simbolį. Nėščios moterys puošdavo Priapo statulą vynuogienojų vainiku, aukodavo sodų vaisius. Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje Priapo kulto liekanų aptinkama net XVII a.