PRIAPIZMAS (gr. priapismos - iš senovės Graikijos vaisingumo dievo Priapo vardo), stabili, patologinė varpos erekcija, nesusijusi su seksualumu.

Prasideda staiga, dažniausiai miegant. Varpa labai įsitempia, išsilenkia lanku, ir prisispaudžia prie pilvo. Šlapinimasis nesutrinka, nes kraujo prisipildo tik varpos kaverniniai kūnai, o uretros kempininė dalis ir varpos galvutė neįsitempusi. Jaučiami skausmai prie varpos pagrindo ir tarpvietėje, atsirandantys po kelių valandų nuo priepuolio pradžios, kartais patinsta varpa, ypač apyvarpė.

Lytinis potraukis išnyksta. Lytiniai santykiai, kai ligoniai juose ieško palengvėjimo, erekcijos nesusilpnina, ejakuliacija ir orgazmu nesibaigia.

Priapizmas gali išsivystyti bet kurio amžiaus vyrui, vaikams pasitaiko labai retai. Priapizmas atsiranda dėl neurologinių susirgimų (galvos smegenų auglių, galvos traumų pasekmių., mielito, išsėtinės sklerozės), kraujo ligų (leukozės, trombocitemijos), lytinių organų ligų (kavernito, varpos auglių ir traumų), apsinuodijimų (alkoholizmo, chroniško inkstų nepakankamumo).

Tiesioginė priežastis - sutrikusi kraujotaka varpos kaverniniuose kūnuose. Kartais labai padidėja arterinis kraujo pritekėjimas, todėl persipildo kaverniniai kūnai, o kartais užblokuojamas veninis nutekėjimas, todėl kraujas užsistovi, pakinta jo cheminės savybės.

Priapizmas yra ūmi urologinė patologija, retai praeina savaime. Kartais patologinė erekcija išsilaiko kelias paras ar net mėnesius, po to skausmai po truputį aprimsta, varpa iškrypsta, gali išnykti erekcija. Kartais pasitaiko ne tikrasis o erekcijos patologija, vadinama naktiniu priapizmu.