PSEUDOIMPOTENCIJA, tariamas vyrų seksualumo sutrikimas. Kyla iš klaidingo įsitikinimo, esą vyras lytiškai nepajėgus, negali atlikti tam tikrų seksualinių veiksmų, nors nukrypimų nėra.

Pseudoimpotenciją lemia žema seksualinė kultūra, lytinio išsilavinimo stoka, ją dažnai sukelia sudėtingi partnerių santykiai, kai jų priimtinumo diapazonai labai skiriasi ir pan. Yra šios formos: keliami per dideli reikalavimai sau; priskiriami tariami trūkumai; neadekvačiai vertinami fiziologiniai svyravimai; moteris turi seksualinių defektų ar neteisingai elgiasi.

Per didelius reikalavimus sau dažniausiai kelia neturintys lytinio gyvenimo patirties, mažai lytiniais klausimais apsišvietę jaunuoliai, nežinantys tikrosios lytinių aktų trukmės ir dažnumo. Jie iš anksto, dar prieš lytinį aktą, laiko save ne visai normaliais, šį nenormalumą dažniausiai siedami su paauglystės masturbacija. Neadekvati reakcija pasitaiko ir pagyvenusiems žmonėms, dažnai serga ir stiprios lytinės konstitucijos jauni vyrai, gyvenantys intensyvų lytinį gyvenimą. Paprastai jie būna tikri dėl savo seksualinių galimybių, tačiau susidūrę su pirmomis dėl senėjimo kilusiomis nesėkmėmis, sutrinka, kreipiasi pagalbos į seksologą.

Paskutiniąją pseudoimpotencijos formą lemia moters seksualinis elgesys, ypač tais atvejais, kai vyras ne visai pasitiki savo seksualine potencija. Kartais žmona vengia lytinio suartėjimo su vyru, nes kritiškai vertina sugebėjimą patenkinti ją. Pabandę atlikti lytinį aktą su kita moterimi, tokie vyrai įsitikina, kad jie nepajėgūs tik santykiaudami su juos niekinančia žmona. Šie keturi variantai labai sąlygiški, dažniau pasitaiko mišrios pseudoimpotencijos formos. Taip pat nelengva atskirti pseudoimpotenciją nuo kitų psichogeninės kilmės lytinio silpnumo apraiškų.