PSICHOTERAPIJA (gr. psyche + therapeia - gydymas), paciento psichikos gydymas arba klaidingų psichologinių nuostatų koregavimas.

Daugeliu atvejų vienintelis seksualinių sutrikimų gydymo būdas, kartais derinamas su kitais būdais. Psichoterapijos kryptys, metodai, technikos labai įvairios. Iki šiol neišaiškinta, kaip metodai veikia psichiką. Yra keturios koncepcijos, savaip aiškinančios seksualinių sutrikimų atsiradimą ir gydymą.

1. Intrapersonalinė kryptis, aiškinanti, kad seksualinių sutrikimų priežastys yra ankstyvos vaikystės įspūdžiai, kurie nustumiami į pasąmonę (arba užmirštami), tačiau ir toliau lemia individo elgesį. Gydant būtina išsiaiškinti, kas vyksta pasąmonėje (Psichoanalizė).

2. Egzistencinė kryptis - psichinių ir seksualinių sutrikimų priežastis - gyvenimo prasmės, vertybių sistemos praradimas.

3. Behavioristinė (angl. behavior - elgesys) kryptis, pagal kurią žmogaus elgesį, taip pat ir seksualinį, lemia pastangos priside¬rinti prie išorinio pasaulio: šios krypties daug dėmesio skiria mokymui (pratini¬mui) teisingai elgtis.

4. Bendravimo kryptis didžiausią dėmesį skiria ne žmogaus sąmonėje ar pasąmonėje vykstantiems procesams, bet žmonių bendravimo problemoms.

Pastarosios krypties koncepcijomis grindžiama psichoterapijos grupinė terapija. Nė viena šių koncepcijų negali nuosekliai paaiškinti sutrikimų atsiradimo priežasčių ir to, kas darosi paciento psichikoje seanso metu, todėl nė viena jų kol kas nėra dominuojanti. Kartu šios kryptys papildo viena kitą; vienu atveju sėkmingesnis gali būti gydymas psichoanalizės metodu, kitu atveju -behavioristiniu.

Gydymo sėkmę gana dažnai lemia paciento nuostatos bei lūkesčiai, taip pat pasitikėjimas psichoterapeutu. Apskritai pastaruoju metu pasaulyje mažėja intrapersonalinės - psichoterapijos analizuojančios individo psichiką atsietai nuo ryšių su aplinka, vaidmuo, vis dažniau naudojama grupinė terapija, koreguojanti žmogaus jauseną ir elgseną tarp žmonių. Sugebėjimas užmegzti pažintį, nekonfliktiškai bendrauti, suprasti kitą žmogų yra labai svarbus seksualinių sutrikimų profilaktikai ir jų gydymui. Pastaruoju metu plačiau paplitę šie psichoterapijos metodai: psichoanalitinė (psichoanalizė), behavioristinė, racionalioji, sugestyvioji ir kompleksinė psichoterapijos.

Behavioristinė psichoterapija

Grindžiama eksperimentiniu būdu nustatyta reakcija į tam tikrą dirgiklį. Neadekvati elgsena ar seksualiniai sutrikimai laikomi klaidingo auklėjimo, pratinimo padariniais, todėl juos reikia gydyti atpratinant nuo blogų įpročių ir mokant taisyklingo elgesio. Nekreipia dėmesio į gilesnius psichikos pokyčius, nes pagrindinis tikslas - tiesiog pakeisti elgseną. Pvz., gydant kai kurias perversijas, panaudojamas aversijos metodas.

Psichoterapeutas, pasitelkęs psichologinę įtaigą, taip pat įvairias bausmės formas, siekia, kad netipiški dirgikliai, anksčiau sukeldavę pacientui padidintą seksualinį potraukį, nuo šiol keltų jam pasibjaurėjimą ar baimę. Gydant seksualinius sutrikimus stacionariai, kursas tęsiasi 2-3 savaites, gydant ambulatoriškai - 6-10 savaičių. Gydymo pradžioje atliekamas išsamus psichoterapijos seksologinis ir bendravimo problemų tyrimas. Paaiškėjus, kad partneriai dažnai konfliktuoja dėl neseksualinių priežasčių, atliekamas įžanginis tų konfliktų šalinimo kursas. Po to psichoterapeutas paaiškina seksualinio sutrikimo terapijos pagrindus, skatina pacientus būti visiškai atvirais vienas kitam ir jam.

Pratybų esmę psichoterapeutas aiškina pasitelkęs specialius piešinius ar paveikslėlius, kartais - rašytinę informaciją. Yra kelios pratybų fazės, kurias lemia dėmesio koncentracija į pojūčius, kylančius:
1. liečiantis kūnams;
2. dirginant moters lytinius organus;
3. dirginant vyro lytinius organus;
4. susilietus varpai ir vulvai, taip pat varpai būnant makštyje;
5. dirginant varputę, kai varpa yra makštyje;
6. rankomis ir lūpomis glamonėjant moters erogenines zonas, kartu atliekant frikcinius judesius. Behavioristinė psichoterapija sėkminga, jei abu partneriai nori išsigydyti, jei stengiasi kantriai ir stropiai mokytis.

Racionalioji psichoterapija

Remiasi paciento protu, racionalia ir kritiška mąstysena. Tai aiškinimo, mokymo, įtikinimo metodas. Psichoterapeutas aiškina pagrindinius seksualinės fiziologijos ir psichohigienos principus, sekso techniką, koreguoja klaidingas pažiūras į seksualinį aktyvumą, moko geriau suprasti kitos lyties partnerio seksualines reakcijas ir psichologiją, stengiasi didinti paciento pasitikėjimą savimi.

Dažnai racionalioji psichoterapija naudojama gydymo pradžioje, sunkesniais atvejais tenka taikyti sudėtingesnius gydymo metodus.

Sugestyvioji psichoterapija

Grindžiama psichoterapeuto gebėjimu įtikinti ir paciento gebėjimu pasiduoti įtaigai. Įtaiga gali būti atvira ir slapta, kai pacientas nejaučia esąs įtaigojamas. Įtaiga veikia psichinių procesų dinamiką, pažiūras, elgseną ir fiziologines reakcijas. Prie sugestyviosios priskiriamas gydymas hipnoze.

Kompleksinė psichoterapija

Dažniausiai seksualiniai sutrikimai gydomi keliais būdais, panaudojant papildomas priemones (vaistus, paveikslus, videofilmus ir pan.). Kompleksinė psichoterapija dažnai atliekama pagal tam tikrą programą. Beveik kiekvienas stambus seksoterapijos centras naudoja savas programas, tačiau pagrindinės procedūros ir gydymo eiga turi bendrų bruožų. Kompleksinės psichoterapijos pagrindėjais laikomi amerikiečių seksologai W. Masters ir V. Johnson. Jie rėmėsi prielaida, jog seksualinius sutrikimus dažniausiai lemia abiejų partnerių elgesys, todėl būtina gydymo sąlyga - abiejų dalyvavimas gydymo programoje. Gydymo tikslas - pakeisti pacientų požiūrį į seksą, pagerinti bendravimą ir tarpusavio supratimą, išmokyti abiem partneriams labiausiai tinkančios sekso technikos.

Programą sudaro trys fazės. Pirmoji - įvadinis dviejų skirtingų lyčių psichoterapeutų pokalbis su abiem partneriais, antroji - kelios dienos bendrosios terapijos, trečioji - specialių gydymo technikų taikymas. Įvadiniame pokalbyje pacientai supažindinami su bendraisiais gydymo principais, skatinami būti visiškai atvirais psichoterapeutams ir vienas kitam, jiems garantuojamas diskretiškumas. Bendrosios terapijos kurso pradžioje su vyru kalbasi psichoterapeutas, su moterimi - psichoterapeute, kitą dieną pokalbis vyksta tarp skirtingų lyčių pacientų ir psichoterapeutų.

Pokalbiuose išaiškinama sutrikimų esmė, priežastys, taip pat sužinoma, ko vienas partneris norėtų iš kito. Trečiojo seanso metu atliekami laboratoriniai tyrimai, po to įvyksta bendras pokalbis, kuomet partneriams paaiškinamos jų klaidos, prietarai, nepagrįstos baimės, taip pat koks elgesys sukėlė sutrikimus. Po to prasideda konkretus sutrikimo gydymas, tinkamos elgsenos ir seksualinio stimuliavimo mokymas. Jei vyras kenčia nuo priešlaikinės ejakuliacijos, taikomas "stop-start" arba varpos suspaudimo metodas (Priešlaikinė ejakuliacija), jei gydomi erekcijos sutrikimai - vyras mokomas išvengti neurotinės koituso baimės, o moteriai paaiškinama, kaip padėti vyrui pasiekti erekciją.

Moters anorgazmijos atveju stengiamasi pašalinti tarpusavio bendravimo kliūtis, trukdančias moteriai atsipalaiduoti, taip pat moteris ir vyras, padedami terapeutų, randa jautriausias moters erogenines zonas ir vyras mokomas efektyviausių stimuliavimo būdų.

Kompleksinė sėkmingiausia gydant seksualinius sutrikimus, kurie kilo dėl sekso technikos neišmanymo, tačiau mažiau efektyvi, kai sutrikimų priežastis - neseksualinio partnerių bendravimo klaidos, vieno iš partnerių deviaciniai polinkiai.

Naudojant kompleksinės metodus išgydoma 90% priešlaikinės ejakuliacijos, apie 80% anorgazmijos, apie 75% antrinio erekcijos sutrikimo, apie 60% pirminio erekcijos sutrikimo atvejų.

Žiūrėk: specialiosios psichoterapijos programos.