RITUALINĖ PROSTITUCIJA, lytiniai santykiai paplitę senovės Artimųjų Rytų, pirmiausia Babilono šventyklose ir atliekami tam tikromis progomis deivės Astartės, taip pat kitų dievybių garbei.

Tai buvo religinių apeigų, skirtų padidinti derlingumą bei vaisingumą, dalis. Iš pradžių Babilono šventyklose su "šventomis" prostitutėmis santykiaudavo tik žyniai, jie atimdavo nekaltybę visoms merginoms. Vėliau kiekviena Babilono moteris turėjo bent vieną kartą per metus pasitarnauti dievams. Didėjant gyventojų skaičiui ir atsiradus svetimšaliams (pirkliams), su šventyklų prostitutėmis leista santykiauti (prieš tai ką nors paaukojus deivei, t. y. šventyklai) ir pasauliečiams.

Šalia šventyklų atsirado specialūs nameliai - viešnamių prototipai. Vėliau paplito kituose Rytų kraštuose: Sirijoje, Finikijoje, Mažojoje Azijoje, Graikijoje (Afroditės šventyklų prostitutės-hierodulai), Persijoje, Indijoje. Babilone paplitusi atsispindi ir Naujajame Testamente; Apokalipsėje minima Babilono kekšė yra apibendrintas prostitutės įvaizdis.