RŪKYMAS, žalingas įprotis traukti į plaučius tabako dūmus. Labiausiai paplitusi pasaulyje narkomanijos rūšis (buitinė narkomanija).

Tabako dūmuose esantis, narkotinių savybių turintis nikotinas veikia nervų sistemą ir psichiką.

Nuo sukeltų ligų Europoje kasmet miršta pusė milijono, Lietuvoje - 7-8 tūkstančiai žmonių. Moterims dėl rūkymo padidėja nėštumo patologijos, gimdymo komplikacijų pavojus, sutrinka vaisiaus ir kūdikio vystymasis, didėja kūdikių mirtingumas. Liautis rūkyti geriausia staiga ir visiškai. Sunkiausia ištverti pirmąsias kelias dienas, savaites, kai vargina abstinencijos reiškiniai.

Iš tabako dūmuose randamų per 3900 chem. junginių 158 yra biologiškai aktyvūs (iš jų 40 - kancerogenai). Svarbiausios kenksmingos medžiagos: dirginančios kvėpavimo takus - nikotinas, anglies monok-sidas (smalkės), aldehidai, rūgščių radikalai, skatinančios vėžį - benzenas, vinilchloridas ir kt. Dėl kenksmingų medžiagų poveikio rūkantys dažniau serga 100 ligų, ypač lėtiniu bronchitu, plaučių emfizema, plaučių vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis. 90% obstrukcinių plaučių ligų ir plaučių vėžio, 25% širdies ir kraujagyslių ligų atvejų susiję su rūkymu. Sveikatai kenkia ir pasyvusis - buvimas prirūkytoje patalpoje (kvėpuojant tabako dūmais užterštu oru). Tuomet greičiau nuvargstama, gali paūmėti alerginės ligos, prasidėti migrenos, bronchinės astmos, krūtinės anginos priepuoliai, didėja pavojus susirgti plaučių vėžiu, kūdikiams ir vaikams - kvėpavimo organų ligomis.