ŠALUTINĖ SANTUOKA, kai kuriose pirmykštėse gentyse įteisinti vedusio vyro ir ištekėjusios moters ilgalaikiai lytiniai ryšiai (pvz., Australijos aborigenų gentyse ji egzistavo iki XX a. pradžios).

Su pagrindine žmona vedamas bendras ūkis, auklėjami vaikai ir t.t., o su šalutine žmona (kuri su savo šeima gyvendavo kitoje vietoje) tenkinami seksualiniai poreikiai.

Bet kuris šalutinės santuokos partneris galėdavo ją nutraukti, kai tik išnykdavo emociniai ryšiai ar keisdavosi seksualinio poreikio pobūdis. Šalutinių santykių partneriai vedybines teises dažniausiai realizuodavo per šventes, dalykinius vizitus arba vyrui kur nors išvykus. Šalutinė santuoka buvo paplitusi senovės Egipte, Graikijoje, Izraelyje, viduramžių Indijoje, Kinijoje. Kai kuriose Europos šalyse tokio tipo santuoka oficialiai uždrausta XIV-XV amžiuje.