SANTUOKOS FORMOS, šiandien žinomos keturios pagrindinės santuokos formos: monogamija, poliandrija, poliginija, grupinė santuoka.

Kiekviena šių formų turi daug atmainų. Etnologiniai tyrimai, atlikti 185 visuomenėse, išaiškino, kad tik 5% ištirtų visuomenių mums įprastos visam gyvenimui sudarytos monogaminės santuokos yra vienintelė šalia jos dažniausiai pripažįstamos ir kitos santuokos formos. Kita vertus, šiandien didžioji žmonijos dalis gyvena monogaminėje santuokoje.

Kai kurie gyvūnijos seksualinės elgsenos, bandos organizacijos, taip pat etnologijos duomenys sudaro prielaidas hipotezei, kad porinė dviejų žmonių sąjunga atsirado ne iš pradžių (kaip aiškinama Biblijoje), o tik po ilgo žmonijos evoliucijos laikotarpio. Manoma, kad pirmykštėje žmonių bandoje lytinis gyvenimas buvo promiskuitetinis (1% promiskuitetas), visi vyrai galėjo santykiauti su visomis moterimis, visi bandos vyrai bendrai gynė moteris ir vaikus nuo išorės priešų. Vėliau dėl incesto pavojaus pereita prie grupinės santuokos, kai vienos giminės vyrai tapdavo kitos giminės moterų sutuoktiniais.

Išsivysčius gamybos priemonėms ir atsiradus galimybei ūkininkauti atskiromis šeimomis, prasidėjo patriarchalinės šeimos ir monogaminės santuokos era. Monogaminė santuoka nuo pat klasinės visuomenės atsiradimo yra vyraujanti santuokos forma, poliginija kai kuriuose kraštuose yra tik turtingųjų privilegija.