SĖKLINIS LATAKAS (lot. duetus deferens), siauras vamzdelis, kuriuo sėkla iš sėklidės išteka į šlaplę.

Ilgis 40-45 cm, skersmuo 2,5 mm. Sėklinis latakas prasideda iš prielipo latako, su sėkliniu virželiu įeina pro kirkšnies kanalą į dubens ertmę ir pasiekia šlaplę. Latako siena stora ir kieta, 3 sluoksnių: standaus jungiamojo audinio, lygiųjų raumenų skaidulų ir gleivinės. Sėklinio latako gale išplatėja ir sudaro ampulę, į jį atsiveria sėklinė pūslelė.

Apačioje ampulė susiaurėja ir priešinės liaukos viršutinio poliaus srityje tampa kuris pereina priešinę liauką ir atsiveria šlaplės užpakalinėje dalyje. Sėklinio latako raumenys labai stiprūs, todėl gali sutrumpėti, o jo spindis padidėti, sėklinio latako paskirtis - išstumti spermą nuo kiaušinėlio prielipo į išorę.

Sperma juda dėl to, kad susitraukinėja. Orgazmo metu sėkla patenka į varpos šlaplę, o iš jos į makštį. Dėl sėklinio latako trūkumų ar traumų atsiranda vyrų nevaisingumas.