SEKSOLOGINIS TYRIMAS, vyrų ir moterų kompleksinis tyrimas sutrikus jų lytinei funkcijai.

Tiriant naudojamos įvairių medicinos sričių metodikos (psichiatrijos, neuropatologijos, urologijos, ginekologijos ir kt.), sudaroma anamnezė ir renkami duomenys apie paciento seksualumo apraiškas. Žmonių lytinę funkciją lemia darni daugelio organų veikla, todėl labai svarbu nustatyti, ar nėra patologinių organizmo nukrypimų, kurie gali būti seksualinių sutrikimų priežastis.

Pirmiausia atliekami antropometriniai tyrimai. Gauti duomenys (trochaterinis indeksas, gaktos plaukuotumo tipas, vyro varpos ir kiaušinėlių dydis, spenelio areolės skersmuo ir t.t.) svarbūs vertinant individo lytinę konstituciją, taip pat parodo lytinio brendimo tempus, lytinių liaukų veiklą paauglystės laikotarpiu. Šie duomenys labai svarbūs, nes daugelio suaugusių žmonių seksualinių problemų priežastis yra hormoniniai nukrypimai, lėtinantys ar greitinantys lytinį brendimą.

Svarbu ištirti ligonių psichinę būklę. Psichika reguliuoja žmogaus reakcijas per visus lytinio suartėjimo etapus. Daugiau kaip pusei seksologinės pagalbos prašančių pacientų randama vienokių ar kitokių psichopatologinių sutrikimų, kurie kartais būna tiesioginė lytinių sutrikimų priežastis, o kitais atvejais su jais tiesiogiai susiję ir labai juos komplikuoja. Daugeliui žmonių seksualinės disfunkcijos kelia sunkių išgyvenimų, baimę netekti partnerio. Dvasinės pusiausvyros praradimas neigiamai veikia žmogaus fizinę ir psichinę būklę, o tai dar labiau paaištrina seksualinius nukrypimus. Daug žinių gali suteikti tyrimas pagal specialius testus.

Neurologinis statusas tiriamas siekiant nustatyti, ar galvos smegenų traumos ir periferinių nervinių kelių, einančių tiesiog į lyties organus, pažeidimai nepakenkė seksualinei funkcijai. Ypač svarbus šis tyrimas vyrams, nes kai kurie erekcijos ir ejakuliacijos sutrikimai susiję su šias funkcijas reguliuojančių nervinių centrų patologija. Moterų neurologinis tyrimas apsiriboja lyties organų jautrumo nustatytu, ištiriami ir kai kurie refleksai. Įtarus giluminių smegenų struktūrų patologiją, nustatomas įvairių smegenų dalių bioelektrinis aktyvumas. Tiriant vyrus ypač svarbi tarpvietė ir kojos. Gydytojas nustato odos jautrumą, po to neurologiniu plaktukėliu ištiria refleksus ir pagaliau lytinių organų refleksus (mašnelės, analinį). Įtarus, kad pablogėjęs nervinis pralaidumas, patartina ištirti varpos vibracinį jautrumą. Dėl neurologinių sutrikimų ligoniai retai kreipiasi į seksologą, todėl nuodugniai reikia ištirti vyrus, kurie kreipiasi dėl seksualinių sutrikimų po galvos ir ypač nugaros smegenų traumų ir kitų ligų.

Urogenitalinio aparato tyrimas. Tiriami vyrai. Apžiūrint varpą nustatomi jos vystymosi trūkumai, sužinoma, ar nėra fimozės, apyvarpės ar galvutės uždegimo, išskyrų. Įvertinama mašnelės, kiaušinėlių ir jų priedų, sėklinių virželių būklė. Priešinė liauka tiriama palpuojant ją per užpakalinę angą, po to prostata masažuojama norint gauti prostatinio skysčio. Priešinės liaukos sekretas tiriamas mikroskopu. Urologinio tyrimo tikslas - išaiškinti lyties organų vystymosi anomalijas, kai kurias ligas, pvz., Peironio ligą, prostatos ir šlaplės uždegimus, kurie gali sukelti seksualines disfunkcijas.

Moterims, kurios nejaučia pasitenkinimo ar lytinio akto metu jaučia skausmą, atliekamas ginekologinis tyrimas. Gydytojas patikrina, ar gerai išsivystę išoriniai lyties organai, varputė, ar yra grubių randų po gimdymo. Išmatuojamas atstumas nuo varputės iki šlaplės angos. Kai kurių specialistų nuomone, jei šis atstumas ne mažesnis kaip 2,5 cm, pasiekti orgazmą lytinio akto metu papildomai nestimuliuojant varputės neįmanoma (jei moteris negali patirti vaginalinio orgazmo). Po to ištiriama tarpvietės, makšties, gimdos ir jos priedų, raumenų būklė. Taip nustatomos įgimtos moters lyties organų vystymosi anomalijos, genitalinių erogeninių zonų deformacijos ir suaugimai, kurie gali sukelti seksualines disfunkcijas. Taip pat nustatomas moters išorinių lyties organų jautrumas naudojant vibromasažo aparatą. Tyrimo aplinka stabdo būdingas seksualines reakcijas, tačiau žinoma, kad jautriausios erogeninių zonų vietos kartu yra ir pačios jautriausios vibracijai. Po tyrimo seksologas nustato teisingą gydymą ir moteriai bei jos partneriui rekomenduoja, kokios parengiamosios glamonės gali būti efektyyviausios, kokios geriausios lytinio akto pozos. Endokrinologiniai tyrimai atliekami įtarus lytinio sutrikimo ryšį su endokrininiais sutrikimais.

Vyrų seksualinių disfunkcijų atsiranda sergant hipogonadizmu, kraujyje padidėjus hipofizės hormono prolaktino, moteriškų lytinių hormonų, sutrikus skydliaukės veiklai ir esant kai kuriems kitiems endokrininės sistemos sutrikimams. Netiesiogiai apie organizme esančius androgenus galima spręsti pagal vyro antrinius lyties organus: plaukų kiekį ant kūno ir veido, raumenų išsivystymą, riebalų sluoksnio išsidėstymą, priešinės liaukos ir kiaušinėlių dydį bei standumą. Vertingos informacijos apie vyrų lytinių liaukų hormoninę veiklą galima gauti laboratorijoje analizuojant priešinės liaukos skystį ir ejakuliatą. Esant reikalui, tiriamas paciento kraujyje ir šlapime esančių hormonų kiekis. Paprastai kraujo plazmoje nustatomas testosterono, hipofizės hormonų, o šlapime - estrogenų ir ketosteroidų kiekis.

Tiriant frigidiškas ar hiperseksualias moteris, reikia nustatyti kiaušidžių hormoninę veiklą. Taikomas makšties tepinėlių histologinis tyrimas, be to, laboratorijoje tiriamos gleivės iš gimdos kaklelio, naudojamas temperatūrinis testas, kasdien matuojant temperatūrą tiesiojoje žarnoje per 1-3 mėnesinių ciklus. Gauti duomenys padeda nustatyti estrogenų ir progestinų kiekį per įvairias mėnesinių ciklo fazes. Sudėtingais atvejais, tiriant moters hipotalamo, hipofizės ir kiaušidžių sistemos būklę, nustatomas estrogenų, ketosteroidų ir gonadotropinu kiekis, taip pat įmami įvairūs hormoniniai mėginiai. Hormoninių nukrypimų diagnostika duos daug vertingos informacijos kompleksiškai vertinant moters seksualumą. Pvz., ilgai trunkantys genitalijų uždegimai dažnai sumažina kiaušidžių harmoninę funkciją, o tai, savo ruožtu, gali sumažinti lytinį potraukį, susilpninti pojūčius frikcijų metu, sumažinti orgazmo galimybę.

Vyrų seksologinio tyrimo metu įvertinama varpos kraujotaka. Šiuolaikiniais duomenimis, pacientų, vyresnių kaip 45 metai, genitalijų kraujotakos sutrikimai - labai paplitusi erekcijos sutrikimo priežastis. Erekcija būna silpna, kai pažeidžiamos ne tik arterijos, aprūpinančios krauju varpą, bet ir tais atvejais, kai patologiškai padidėja veninis kraujo nutekėjimas iš kaverniškųjų kūnų. Ligonių erekcinės disfunkcijos pasitaiko dėl lytinių arterijų aterosklerotinio susiaurėjimo, dubens kaulų traumų bei chirurginių mažojo dubens operacijų. Veninio kraujo nutekėjimo sutrikimus, kaip svarbiausios erekcijos susilpnėjimo priežasties, atvejų pasitaiko daug mažiau. Efektyviausias diagnostikos būdas - ultragarsinė penio kraujagyslių dopleriografija. Tyrimo rezultatai bus patikimesni, jei kraujagyslės bus zonduojamos ultragarsu, dirbtinai padidinus varpos kraujotaką ir į vieną kaverninį kūną suleidus papaverino tirpalo ar patepus varpos galvutę nitrotepalu.

Seksologinių tyrimų apimtis gali padidėti ar sumažėti, bet kiekvienu atveju tyrimų kiekis turi būti pakankamas, kad būtų galima objektyviai įvertinti kiekvienos organizmo sistemos veiklą.