SEKSUALINĖ INVOLIUCIJA (lot. involiutio - atgalinis vystymasis), lytinio aktyvumo mažėjimas senstant.

Pirmas involiucijos požymis - mažėja domėjimasis erotika ir seksu. Pasikeičia lyties organų funkcijos, psichika ir elgesys. Senatvė ir seksas anksčiau buvo laikomi priešingybe. Liaudis į seksualumą senatvėje žvelgė ironiškai ("Žilė galvon, velnias uodegon"). Amžiaus požymiai pradeda reikštis klimakteriniu laikotarpiu. Moterų klimaksas prasideda apie penkiasdešimtuosius gyvenimo metus, bet lytinis potraukis sumažėja tik apie šešiasdešimtuosius, kai kada gerokai vėliau.

Klimakso metu daugelio moterų lytinis potraukis padidėja ir tampa toks, koks buvo jaunystėje. Mokslininkų nuomone, taip atsitinka todėl, kad moterys nebijo pastoti. Tačiau netrukus lytinio aktyvumo protrūkis užgęsta, sumažėja makšties išskyrų, orgazmas silpnas ar jo visai nebūna. Vyrų potencija 45-55 gyvenimo metais sumažėja, bet galimybė turėti vaikų lieka. Lytinis potraukis dar didelis, bet vis sunkiau jį įgyvendinti, nes silpna varpos erekcija. Pagyvenę vyrai į lytinį stimuliavimą mažai reaguoja, todėl reikia stipriau dirginti jų erogenines zonas. Šeimoje gali kilti sunkumų dėl sutuoktinių lytinių santykių, nes moteris būna seksualesnė už vyrą.

Šiuo laikotarpiu iniciatyvesnė turi būti moteris, tai didina vyro erekciją. Pagyvenę žmonės turi vengti lytinio gyvenimo pertraukų. Lytiniai kontaktai prailgina ne tik seksualinį, bet ir biologinį jų aktyvumą.