SEKSUALINĖ ORIENTACIJA IR PERVERSIJOS. Vaikai gimsta jau turėdami vyriškus ir moteriškus lyties organus, bet tai dar nereiškia, kad užaugus psichologinė lytis būtinai sutaps su fiziologine.

Keletą metų vaiko lytinis potraukis yra ambivalentiškas, jis nesusijęs nei su viena lytimi. Fiziologinė lytis ir lytinė konstitucija tik iš dalies lemia seksualinę orientaciją, ne ką mažesnis vaidmuo priklauso lytiniam auklėjimui ir socialinei aplinkai (lytinė identifikacija). Jau nuo kūdikystės vaikui įteigiama priklausomybė vienai ar kitai lyčiai, jis mokomas elgtis pagal tam tikras lytinio elgesio taisykles (lytinė rolė), stiprėjančiam lytiniam potraukiui heteroseksualinę kryptį suteikia tam tikra išugdyta psichologinė struktūra. Tačiau vaiko seksualumą gali sužadinti ir homoseksualistas, tuo labiau, kad tai nėra sunku - vaikas dar nieko nenutuokia apie seksą, be to, jam būdingas smalsumas. Seksualinė orientacija į vieną ar kitą lytį formuojasi nuo devynerių iki keturiolikos metų. Jei vaikas neturi fiziologinių lytinių nukrvpimų (pvz., hermafroditizmo požymių) ir aplinka normali, susiformuoja heteroseksualinę orientacija.

Jei sąlygos netinkamos, gali susiformuoti homoseksualinė arba biseksualinė orientacija. Tai pats atsakingiausias lytinio brendimo etapas, kurio metu netinkami seksualiniai kontaktai gali turėti skaudžių padarinių. Jei vaiką iki 9 metų suvedžioja homoseksualistas, jis užauga jausdamas tik homoseksualinį potraukį, nes lytinis potraukis nespėjo įgyti heteroseksualinės formos. Pirmieji seksualiniai kontaktai su suvedžiotoju susieja lytinį potraukį ir patiriamą malonumą su tos pačios lyties asmenų išvaizda ir suformuoja homoseksualinę orientaciją. Jei homoseksualistas suvedžioja vaiką tarp devynerių ir keturiolikos metų, jis tampa homoseksualistu arba biseksualu (t. y. jaučia potraukį abiejų lyčių atstovams). Tai rodo, kad tuo metu formuojasi heteroseksualinę orientacija, vieniems anksčiau, kitiems vėliau - priklausomai nuo aplinkybių ir lytinio potraukio jėgos.

Homoseksualistais tampa vaikai, kuriems heteroseksualinę orientacija dar nesusiformavo, biseksualais - kuriems ji pradėjo formuotis, bet dar nepakankamai užsifiksavo. Tokie vaikai dažniausiai priešinasi suvedžiojimui, bet jei suvedžiotojui pavyksta pasipriešinimą palaužti ir pakartoti lytinius veiksmus keletą ar keliolika kartų, jie pradeda teikti vaikui malonumą. Jis norėtų santykiauti su kitos lyties atstovais, tačiau pirmoji praktika buvo homoseksualinė, tai ir lemia orientaciją į abi lytis. Jauni žmonės, suvedžioti po keturiolikos metų, kai susiformavo heteroseksualinis potraukis, paprastai tampa biseksualais. Kuo vėliau suvedžiojama, tuo stipriau paauglys ar jaunuolis priešinasi, tuo silpesnis homoseksualinis komponentas susiformuoja.

Tačiau tokios išsivystymo teorijos laikosi tik nedaugelis specialistų, mat nėra objektyvių ją patvirtinančių mokslo duomenų. Šią teoriją galbūt patvirtina tai, kad kai kurie senyvi žmonės regresuoja, tarsi grįžta į vaikystės fazę, kai lytinė orientacija dar buvo neryški. Panaši "svyruojanti" seksualinė orientacija būdinga ir infantiliems žmonėms, arba dėl alkoholizmo intelektualiai degradavusioms asmenybėms.