SEKSUALINIAI SUTRIKIMAI, lytinės funkcijos sutrikimai, trukdantys atlikti lytinį aktą ar patirti orgazmą.

Jei lytinius santykius sąlygiškai suskaidysime į tris stadijas (pirmoji - seksualinio potraukio arba seksualinio susijaudinimo, antroji - lytinio akto - frikciniai varpos judesiai makštyje, trečioji - orgazmo stadija), tai sutrikimai gali ištikti bet kurioje fazėje.

Vyrų seksualiniai sutrikimai - erekcijos sutrikimai, priešlaikinė ejakuliacija, ejakuliacijos (orgazmo) sutrikimas. Moterų - vaginizmas, anorgazmija. Ir vyrams, ir moterims bendri seksualiniai sutrikimai - skausmingas lytinis aktas ir lytinio potraukio stoka (vyrų impotencija, moterų frigidiškumas).

Seksualinius sutrikimus reikia skirti nuo situacijos apspręsto nenoro lytiškai santykiauti. Neretai seksualinis potraukis išnyksta dėl patirto streso, po sunkios ligos, po ginčo su partneriu ar šiaip netinkamoje situacijoje (pvz., neužrakintas kambarys, į kurį bet kuriuo metu gali užeiti pašalinis). Tokie situaciniai sutrikimai nelaikomi tikrais nes išnykus trukdymams lytinė funkcija vėl atsistato. Nustatyta, kad sutrikimai pirmojoje ir trečiojoje lytinių santykių stadijoje dažnesni moterims, o antrojoje (erekcijos) - vyrams. Kartais sunku atskirti, kada moters seksualinė funkcija sutrikusi, o kada seksualinio pasyvumo priežastis -silpnas lytinis potraukis.

Pastaruoju atveju moteris gali turėti normalius lytinius santykius, bet nejaučia potraukio jiems ir santykiauja tik vyro įkalbėta ar verčiama. Lytinį potraukį gali nuslopinti tam tikros persirgtos ligos (pvz., endokrinologinės), tokiu atveju jis gali būti atstatytas vaistais. Vyrai paprastai daug sunkiau negu moterys išgyvena.

Statistiniai duomenys rodo, jog dėl erekcijos sutrikimų vyrai dešimt kartų dažniau negu frigidiškos moterys bando nusižudyti, seksualiniai nukrypimai itin neigiamai veikia vyro savijautą, skatina menkavertiškumo ir gyvenimo beprasmybės pojūtį. Moteris lytinio šaltumo padarinius paprastai suvokia tik tada, kai tai paliečia kitas gyvenimo sferas, pvz., dėl to iškyla grėsmė netekti partnerio, suirti šeimai.

Seksualiniai sutrikimai dar skirstomi į individualuosius ir partnerystės. Individualieji seksualiniai sutrikimai nepriklauso nuo to, su kokiu partneriu bandoma lytiškai santykiauti - partnerių kaita funkcijos neatgaivina.

Partnerystės atveju abu partneriai atskirai paėmus visiškai normalūs, tačiau bendraujant su šiuo konkrečiu partneriu seksualinė funkcija sutrinka. Tai antrinis nes pirminė priežastis - antipatija ir nenoras lytiškai santykiauti kaip tik su šiuo partneriu. Tipiškos partnerystės atmainos - seksualinė aversija, seksualinė disharmonija, dispareunija.

Seksualinių sutrikimų statistika rodo, kad jie gana plačiai paplitę. Tiesa, dėl nevienodos metodikos ir kriterijų duomenys labai skiriasi. Pvz., potencijos sutrikimų turi 20 - 40% vyrų, 11% vyrų ejakuliuoja vos spėję įstumti varpą į makštį, 15% - negali tęsti lytinio akto ilgiau negu 2 min. Tik 26% vyrų nepatiria jokių seksualinių sutrikimų, 13% patiria dažnai, 23% - retkarčiais, 31% - retai. 50% vyrų su skundžiasi priešlaikine ejakuliacija, 33% - erekcijos sutrikimais, o likusieji - abiem sutrikimais. Dar labiau skiriasi duomenys apie moterų seksualinius sutrikimus. Vieni seksologai (pvz., Kroger'is ir Freed'as, 1959) teigė, kad frigidiškų moterų yra 75%, o Kinsey (1953 m.) - tik 1%. Pagal jį 40% kenčia nuo tariamojo frigidiškumo.

Seksualinių sutrikimų priežastys esti labai įvairios, paprastai vienu metu veikia keli faktoriai: fiziologiniai, psichologiniai, netinkamo lytinio auklėjimo vaikystėje ir pan. Šiuolaikinėje seksologijoje kalbama apie tam tikras tarpusavyje susijusių faktorių grupes, kurios didina seksualinių sutrikimų tikimybę. Pvz., nors kartą orgazmą patyrusios moters seksualinius sutrikimus gali skatinti: reti, trumpi ir nereguliarūs lytiniai aktai, nepakankama seksualinė stimuliacija, emocinių ryšių su partneriu stoka, masturbavimasis vietoje lytinio akto.

Iš sociologinių, psichologinių ir psichopatologinių priežasčių minėtini šie faktoriai: sunki vaikystė, nesėkmės besimokant, žemas išsilavinimas, komplikuoti santykiai su bendradarbiais, dažni nusivylimai partneriu, melancholiškas temperamentas, menkavertiškumo kompleksas, hipochondrija, neurozės, dažni vizitai pas gydytojus.

Seksualinių sutrikimų profilaktikai ir gydymui svarbu bendras kultūrinis ir seksualinis švietimas, seksualinės elgsenos stereotipų ir klaidingų vaizdinių koregavimas. Paprastai seksualiniai sutrikimai gydomi psichoterapijos metodais.