SEKSUALINIS BENDRAVIMAS. Seksologinė praktika rodo, kad nesugebėjimas tinkamai bendrauti yra daugumos seksualinių sutrikimų ar problemų viena priežasčių.

Sutuoktinių poroms, kurios kreipiasi į seksologus vienokios ar kitokios paramos, dažniausiai būdingi menkesni bendravimo įgūdžiai negu darniose šeimose. Sugebėjimo bendrauti ir šeimos darnumo ryšys yra abipusis: nemokėjimas bendrauti trikdo seksualinę harmoniją, kita vertus, seksualinės problemos dažnai yra kliūtis atvirai bendrauti. Daugelis nesusipratimų kyla iš to, kad žmogui nepatogu, gėda kalbėti su partneriu apie savo seksualinius norus bei problemas. Psichoterapija rekomenduoja keletą bendrųjų principų bei taisyklių, kurios padeda partneriams įveikti bendravimo barjerus, padidinti tarpusavio supratimą.

Pirmoji, bendriausioji taisyklė - jūsų seksualinius poreikius turite atvirai ir taktiškai pasakyti partneriui. Prieš pasakydami turite aiškiai žinoti, ko norite iš partnerio ir ko jis tikisi iš jūsų, išsiaiškinti, kas partnerio elgesyje patinka ir kas nepatinka, atkreipti dėmesį, kurie seksualinio elgesio elementai suartina jus ir kurie atitolina. Aiškinantis seksualines problemas, labai svarbu neįžeisti partnerio, nesudaryti įspūdžio, kad jis blogas (-a) meilužis (-ė).

Bendraujant geriausia kalbėti savo vardu, remtis savo suvokimu. Neverta spėlioti, ką apie tai mano partneris, skaityti jo mintis, geriausia su juo atvirai išsiaiškinti. Jei, pvz., vyras per anksti (moteriai dar nepatyrus orgazmo) baigia lytinį aktą, būtų klaidinga įsivaizduoti, kad vyras nejautrus, kad jam nerūpi moters pasitenkinimas arba kad jis galvoja - visos moterys šaltos. Jei negalite peržengti gėdos barjero, geras metodas išsiaiškinti savo seksualines problemas yra literatūros seksualine tematika (laikraščių straipsnių, sekso patarimų, sekso vadovų ir kt.) bendras skaitymas. Skaitydami apie tai, kas jus jaudina (pvz., per anksti baigiamas lytinis aktas), atkreipkite į tai partnerio dėmesį, taktiškai susiekite tai su savo problemomis. Be to, seksualinės literatūros skaitymas padeda pakelti bendrą seksualinio elgesio kultūrą, geriau pažinti seksualinės elgsenos skalę. Pvz., moteris slapta nori, kad vyras glamonėtų jos varputę lūpomis ar liežuviu, tačiau nedrįsta paprašyti, bijodama neigiamos partnerio reakcijos (kokia ji ištvirkusi!), savo ruožtu vyras galbūt nori to paties, tačiau bijo, kad jo bandymai bus su panieka atmesti. Seksualinės literatūros skaitymas padės "pralaužti ledus", sudarys sąlygas išsiaiškinti slaptus norus. Reikia mokytis klausyti partnerio, kreipti dėmesį ne tik į prasmę, bet ir į intonaciją, kalbą lydinčius gestus, mimiką. Kartais vienas partnerių (dažniausiai vyras) linkęs leisti pro ausis sutuoktinio žodžius, nepastebėti intonacija, užuominomis teikiamos informacijos, savo ruožtu, žmona, matydama, kad klausomasi neatidžiai, praranda norą toliau bendrauti, aiškintis jai rūpimus dalykus. Daugelis užuominų, vadinamųjų "sekso signalų" yra dviprasmiški, juos reikia mokytis skaityti. Įsivaizduokime, kad bendradarbiai po darbo organizavo vakarėlį ir jo metu skyriaus viršininkas draugiškai apsikabina pavaldinę per pečius ir kartu nežymiai stumteli klubu. Ar tas stumtelėjimas atsitiktinis, ar tai atsargi užuomina, kvietimas intymesniems seksualiniams kontaktams. Tokiu atveju nedera spontaniškai reaguoti į dviprasmišką "signalą", geriau iš tolesnio bendravimo išsiaiškinti tikruosius vyriškio ketinimus ir tik tada atitinkamai "signalizuoti" sutikimą toliau tęsti flirtą ar atsisakymą. Reikia atsiminti, kad kiekvienas žmogus atsako pats už save, todėl neverta laukti, kol partneris suvoks tavo problemas ir žengs pirmąjį žingsnį, - to gali ir nebūti. Todėl būtina pačiam rodyti iniciatyvą. Bendraujant svarbu aiškintis ne tik nemalonius, trikdančius dalykus; partneriui būtina duoti suprasti, koks elgesys jums patinka, kokie bendravimo, glamonių būdai teikia didžiausią malonumą.

Seksologiniai tyrimai rodo, kad darnios šeimos dažniau bendrauja pozityviai, t. y. pagiria ir paskatina partnerį, negu konfliktiškos. Artimos reikšmės: lytinė psichohigiena.