SEKSUALINIS JAUTRUMAS, gebėjimas seksualiai susijaudinti veikiant išoriniams ar vidiniams dirgikliams.

Turi dvi reikšmes, kurios apibūdina dvi seksualinio susijaudinimo fazes ir yra tarpusavyje susijusios. Pirmoji - organizmo gebėjimas reaguoti į seksualinio pobūdžio dirgiklius - regėjimo, lytėjimo, klausos, uoslės, skonio, pvz., į gražią moterį, nuogos moters ar vyro paveikslą, prisilietimą ar prisiglaudimą autobuse, pabučiavimą ir pan.

Seksualinį jautrumą charakterizuoja reakcijos greitis ir stiprumas; kuo mažiau laiko praeina nuo dirginimo pradžios iki pirmųjų seksualinio susijaudinimo požymių, tuo jautrumas didesnis. Vyro seksualinio susijaudinimo pradžią žymi varpos standėjimas, moters - išorinių lyties organų pabrinkimas, makšties gleivinės sudrėkimas. Antroji reikšmė - gebėjimas patirti orgazmą, kuris matuojamas varpos frikcijų trukme; kuo ilgesnis laiko tarpas nuo varpos imisijos (įstūmimo į makštį) iki orgazmo, tuo jautrumas mažesnis, ir atvirkščiai. Žmonių seksualinis jautrumas labai įvairus.

Vienam vyrui pakanka pamatyti gražų praeinančios moters veidą ar dailias kojas ir prasideda erekcija, kitas gali ilgai nereaguoti net ir tada, kai partnerė ranka ar kitaip stimuliuoja varpą. Skiriasi ir to paties žmogaus seksualinis jautrumas priklausomai nuo amžiaus, situacijos, partnerio (partnerės) ir pan.

Įgimtą arba pastovų seksualinio jautrumo lygį pirmiausia apsprendžia lytinė konstitucija ir lytinė potencija: kuo didesnė potencija, tuo lengviau ir greičiau žmogus susijaudina ir pajunta norą suartėti.

Antras veiksnys - temperamentas. Kuo silpnesni psichologiniai stabdžiai, tuo greičiau žmogus reaguoja. Iš situacinių, kintančių veiksnių svarbiausias - seksualinio susilaikymo trukmė. Kuo daugiau laiko praeina nuo paskutinio patirto lytinio pasitenkinimo (su partneriu, masturbuojantis ar poliucijos orgazmo miegant), tuo jautrumas didesnis. Kai jautrumas padidėjęs (pvz., po ilgesnio susilaikymo), susijaudinimą sukelia net ir nestiprūs dirgikliai, į kuriuos kitomis sąlygomis visai nereaguojama.

Nuo seksualinio jautrumo priklauso ir santykiai su partneriu. Padidėjus jautrumui, žmogus linkęs užmegzti lytinius kontaktus net ir su tokiu partneriu, kuris kitomis sąlygomis keltų jam pasibjaurėjimą. Nuo seksualinio jautrumo svyravimų priklauso ir erogeninių zonų jautrumas, net jų išsidėstymas.

Sustiprėjus seksualiniam jautrumui erogeniškas gali tapti visas kūno paviršius (ypač moterų), tokiu atveju net ir atsitiktinis susilietimas su nepažįstamo žmogaus kūnu gali stipriai sujaudinti. Kartais vyrams tai sukelia dienines poliucijas - sėklos išsiveržimą veikiant silpniems erotiniams dirgikliams, be tiesioginio varpos dirginimo.

Apskritai vyrai seksualiai jautresni negu moterys, jiems seksualiniais dirgikliais gali būti įvairesni išorės reiškiniai. Moterys susijaudina rečiau ir lėčiau; kai dirgikliai silpni (pvz., erotinės fotografijos), jie sukelia greičiau atitinkamą nusiteikimą negu seksualinį susijaudinimą, kuris yra seksualinio suartėjimo preliudija. Be to, moters seksualinis jautrumas labiau priklauso nuo psichologinių aplinkybių, pvz., pervargimo, konfliktų darbe ir pan.