SEKSUALINIS SUSIJAUDINIMAS, asmenybės būsena, kuriai būdingas padidintas noras pradėti lytinius santykius ir iškrauti seksualinę įtampą.

Fiziologiškai seksualinis susijaudinimas pasireiškia tam tikrais organizmo bei lyties organų pakitimais. Ir vyrams, ir moterims sustandėja krūtų ir krūtinės speneliai, padidėja kraujo spaudimas, padažnėja kvėpavimas, moterims kartais parausta oda, smarkiai padidėja erogeninių zonų jautrumas, sustandėja vyro varpa, įsitempia mašnelės raumenys.

Moteriai sustandėja varputė, sudrėksta makšties sienelės, pabrinksta ir parausta lytinės lūpos, praplatėja įėjimas į makštį. Kartais seksualiai susijaudinama be regimos priežasties, be išorinio dirgiklio, veikiant bendrai seksualinei įtampai. Dažniausiai susijaudinimą sukelia kitos lyties asmuo (jo išvaizda, susilietimas ar atitinkama elgsena), kiek rečiau - vaizduotė, atsiminimai, fantazijos, - seksualinis susijaudinimas kyla tuo lengviau, kuo didesnė seksualinė įtampa, o ją, be kitų veiksnių, labiausiai didina seksualinio susilaikymo trukmė. Pradėjus lytini aktą jau po pirmųjų frikcijų seksualinis susijaudinimas greitai didėja, kol baigiasi orgazmu. Vyro seksualinis susijaudinimas po orgazmo labai greitai išnyksta, moters - mažėja lėčiau (Kopuliacinis ciklas).

Kiekvienam žmogui būdinga individuali seksualinio susijaudinimo dinamika; jo pobūdis, intensyvumas ir trukmė priklauso nuo daugelio fiziologinių bei psichologinių veiksnių - daugiausia nuo lytinės konstitucijos ir potencijos.