SEKSUALINIS SUSILAIKYMAS, sin. abstinencija, savanoriškas ar priverstinis lytinio gyvenimo nutraukimas tam tikram laikui.

Susilaikymo priežastys labai įvairios. Ikivedybiniu laikotarpiu jaunuoliai dažniausiai neturi seksualinio partnerio, vedusių žmonių seksualinio susilaikymo priežastys - vieno iš partnerių išvykimas, liga, gyvenimas izoliacijoje, kur nėra kitos lyties asmenų (kalėjimas, tolimojo plaukiojimo laivai, kariuomenė).

Jaunystėje iki santuokos seksualinis susilaikymas laikomas seksualine norma. Šiuo metu išgyvenamas lengviau, nes organizmas dar neįpratęs prie reguliaraus lytinio gyvenimo. Jauno žmogaus seksualinis potraukis esti didžiausias (jaunuoliškas hiperseksualumas), tačiau lytinės funkcijos savireguliacija (poliucijos, masturbacija) sumažina seksualinę įtampą. Be to, jaunystėje sėkmingai veikia sublimacijos mechanizmas, seksualinė energija iškraunama kitais būdais - sportuojant, mokantis, dirbant fizinį darbą.

Kur kas sunkiau seksualinį susilaikymą išgyvena suaugę vedę žmonės, kurie jau įpratę prie tam tikro lytinio gyvenimo ritmo. Dauguma sveikų žmonių neilgalaikius seksualinio susilaikymo periodus išgyvena palyginti lengvai, ypač jei sugeba nukreipti energiją kitur - į darbą, hobi ir pan.

Tačiau ilgalaikis seksualinis susilaikymas gali turėti neigiamų padarinių, ypač didesnės potencijos žmonėms. Silpno seksualinio potraukio žmonės nesunkiai pakelia kelių mėnesių ar net kelių metų seksualinį susilaikymą. Stiprios lytinės konstitucijos žmonėms dėl ilgalaikio susilaikymo sumažėja darbingumas, padidėja irzlumas. Ir šiuo atveju lytinės funkcijos savireguliacija sušvelnina neigiamą seksualinio susilaikymo poveikį.

Ilgesniam laikui nustojus lytiškai santykiauti, seksualinis potraukis sumažėja, vėl pradėjus - normalizuojasi. Mat dažniau santykiaujant kartu su sperma iš organizmo pasišalina ir priešinės liaukos sekretas, todėl į kraują jo patenka mažiau. Kai sekreto kraujyje mažai, sustiprėja lytinių hormonų sekrecija sėklidėse, o tai savo ruožtu didina seksualinį potraukį. Ir atvirkščiai, kuo rečiau santykiaujama, tuo daugiau priešinės liaukos sekreto patenka į kraują, tuo labiau stabdomas hormonų išskyrimas sėklidėse. Nepaisant savireguliacijos, normalaus lytinio gyvenimo ritmo atstatymas po ilgalaikio seksualinio susilaikymo gali būti komplikuotas. Vyrams gali padažnėti priešlaikinė ejakuliacija, sumažėti lytinių aktų dažnumas.

Jei moteris nesuvokia, kad po ilgalaikio susilaikymo tai natūralu, ir pradeda priekaištauti arba pašiepti vyrą, tai jam gali sukelti antrinius seksualinius sutrikimus. Adaptacijos po metu moteris turi būti taktiška ir kantri. Itin pavojingas seksualinis susilaikymas izoliacijoje esantiems žmonėms. Jie priversti praktikuoti surogatines (pavaduojamąsias) sekso formas, todėl jiems neretai išsivysto seksualiniai nukrypimai, perversijos (dažniausiai tikrasis arba pseudohomoseksualizmas). Kartais jų lytinis potraukis slopinamas hormoniniais vaistais.

Kai kuriose religijose dvasininkams (katalikų bažnyčioje - kunigams ir vienuoliams) draudžiama lytiškai santykiauti visą gyvenimą (Celibatas).