SKYRYBOS, sin. ištuoka; juridinis santuokos nutraukimas, kai abu sutuoktiniai gyvi.

Skyrybų būta jau seniausiose civilizacijose - senovės Graikijoje, Romoje, senovės germanų, slavų gentyse. Krikščionybė įtvirtino santuoką iki gyvos galvos. Šiandien daugelyje kraštų taikoma "mažesnės blogybės" taisyklė. Jei teismas nustato, kad gyvenimas kartu yra žalingesnis vaikams ir patiems sutuoktiniams negu gyvenimas atskirai, tai išsiskirti paprastai netrukdoma.

Jei šeima bevaikė, išsiskyrimui pakanka pareiškimo civilinės metrikacijos įstaigai, jei turi vaikų, paprastai skiriamas savotiškas bandomasis laikotarpis (gal sprendimas skirtis priimtas skubotai, pasikarščiavus ar pan.), po to skyrybos įforminamos juridiniu aktu. Dažniausiai juridinis skyrybų aktas tik įtvirtina faktinę padėtį, nes daugelis porų jau anksčiau nustoja lytiškai santykiauti, neveda bendro šeimos ūkio. Ištuokų skaičius didėja beveik visose Europos ir Šiaurės Amerikos šalyse. Pvz., JAV 20% santuokų išyra per pirmuosius 5 metus, apie 33% - per 10 metų, apie 40% - per 15 metų. Lietuvoje išsituokia apie 35% porų. Šeimos tvirtumą lemia įvairūs objektyvūs veiksniai (ekonominiai, socialiniai, doroviniai, teisiniai).

Dažniausios skyrybų priežastys - sutuoktinio pareigų nevykdymas, girtavimas, neištikimybė, blogos gyvenimo sąlygos, mažas vieno iš sutuoktinių atlyginimas, buitiniai sunkumai, taip pat seksualinio pobūdžio nesutarimai: nepasitenkinimas intymiais santykiais, nevaisingumas, sutuoktinio liga. Dažnai sutuoktiniai nesuvokia nepasitenkinimo seksualiniu gyvenimu priežasčių.

Tikroji konfliktų priežastis gali būti seksualinė disharmonija, tačiau sutuoktiniams atrodo, kad "neatitiko charakteriai". Seksualinis neraštingumas griauna daugelio porų gyvenimą. Santykiai ima irti nuo svarbiausio - nutrūksta dvasiniai sutuoktinių ryšiai. Konfliktuojantiems sutuoktiniams šeimos išsaugojimas jau nebeatrodo svarbus, išsiskiria ateities planai. Vyras ir žmona ima rūpintis tik savimi (kiekvienas rūpinasi savimi ir vaikais, bet ne kitu sutuoktiniu). Sutrikus santykiams, sutuoktiniai nustoja lytiškai santykiauti, o tai savo ruožtu didina vedybinės neištikimybės galimybę.

Daugelis išsituokiančių (5 iš 6 vyrų ir 3 iš 4 moterų) tuokiasi antrą kartą, tikėdamiesi antrojoje santuokoje geriau tvarkytis. Pirmaisiais metais po antrosios santuokos daugelio seksualinis aktyvumas padidėja, lytinis gyvenimas teikia daugiau malonumo, tačiau praėjus pirmajam susižavėjimui, daugelis pirmosios santuokos nesklandumų pasikartoja antrojoje.

Skyrybos - drama bent vienam sutuoktiniui ir, be abejonės, jų vaikams. Ir vyrams, ir moterims dėl skyrybų kyla daug problemų, pvz., gyvenamosios vietos, naujo partnerio paieškos ir kt. Vaikui šie išbandymai tęsiasi visą gyvenimą. Skyrybos yra ne tik asmeninė, bet ir socialinė problema: daugėja nepilnų šeimų, skyrybos veikia demografinę situaciją ir pan.