SPERMA, skystis, kuris vyrui išsiskiria per lytinį aktą.

Sperma yra pilkšva, klampi, drumsta, specifinio kvapo, silpnos šarminės reakcijos; išsiveržusi po 15-30 min. suskystėja. Jos kiekis gali būti nuo 1-2 iki 10 ml ir daugiau, vidutiniškai 3-3,5 ml. Jei spermos daug, tai dar nereiškia, kad ji labai vaisinga, kartais tai susiję su moterų persileidimais.

Ejakuliato kiekis taip pat priklauso nuo sėklos išsiveržimų dažnumo. Kuo dažnesni lytiniai aktai ar masturbacijos, tuo mažiau sėklos išsiskiria po kiekvieno vėlesnio išsiveržimo. Spermos vaisingumas priklauso nuo spermijų kiekio 1 ml (norma - 20-120 mln.). Judrūs spermijai turi sudaryti > 50% viso jų kiekio. Spermoje gali būti ne tik subrendę spermijai, bet ir kitos spermatogenezės ląstelės, taip pat organinės medžiagos, mikroelementai, proteinai, aminorūgštys, fermentai, gliukozė, fruktozė, citrinos rūgštis ir kitos medžiagos.

Visų šių medžiagų reikia, kad spermatozoidai bręstų ir normaliai vystytųsi, būtų gyvybingi ir judrūs moters lyties organuose, galėtų apvaisinti. Galimi sermos kiekio, sudėties ir spalvos nukrypimai. (Oligospermija, polispermija, aspermatizmas, azoospermija, oligozoospermija).

Spermos teismo medicinos ekspertizė skiriama tada, kai ginčytina tėvystė, taip pat tiriant lytinius nusikaltimus.