SUTUOKTINIAI, susituokę vyras ir moteris, santykius (santuokinę ištikimybę, pagarbą, meilę, moralinę paramą ir t.t.) reguliuoja moralės normos, lemia ūkiniai ir turtiniai šeimos santykiai, sutuoktiniai elgiasi pagal nerašytas taisykles, pamažu formuodami unikalią tarpusavio bendravimo ir bendradarbiavimo sistemą.

Vyro ir žmonos poelgius lemia tai, kaip jie suvokia santuokinės pareigos esmę, bendro gyvenimo tikslus ir uždavinius. Ilgainiui vyras ir žmona pradeda jausti, kaip į vieną ar kitą veiksmą reaguos partneris. Santuoka bus sėkminga, jei vyro ir žmonos charakteriai "plastiški", linkę adaptuotis.

Gerų santykių pagrindas - abipusė simpatija, prieraišumas, tikra meilė. Tačiau kartais sutuoktinių bendravimas - tik begalinis "santykių aiškinimasis"- priekaištai, kaltinimai, kaltų ieškojimas (Dispareunija).

Asmeninių santykių sutrikimai sukelia seksualinės sferos sutrikimus. Šie procesai gali vystytis lygiagrečiai, vienas kitą stiprindami. Dažnai sutuoktiniai tikrųjų konfliktų, nesutarimų priežasčių nesuvokia, jais dažnai laikomi prasidėjusių nesutarimų padariniai, taip pat ir seksualinė disharmonija. Teisingų seksualinio elgesio normų partneriai turi mokytis, turi suvokti ir savo klaidas. Į unikalių asmenybių ryšį, vadinamą meile, takelis siauras ir vingiuotas. Dažnai sutuoktinių keliai visai išsiskiria. Žmogus pats turi atrasti tą gyvenimo atkarpą, kai buvo pasukta ne ta linkme, pasirinktas ne tas orientyras.