TĖVYSTĖ, įgimtas jausmas, kuris skatina vyrą su savo vaiku elgtis atsakingai ir jautriai.

Yra du požiūriai į tėvystę: tradicinis ir "naujasis". Tradiciniu požiūriu tėvo vaidmuo esąs tik biologinis, svarbiausi vaikų priežiūros ir auklėjimo darbai paliekami motinai, nes patriarchalinėje šeimoje tėvas mažai bendrauja su vaiku. Vyro norą tapti tėvų, sukurti šeimą tyrinėtojai grindžia tuo, kad vesdamas vyras gauna daug teisių ir tam tikrą padėtį visuomenėje, kurios neturi nevedę vyrai. Vaikai buvo vertingi savaime, nes suteikdavo emocinį pasitenkinimą ir vidinės pusiausvyros jausmą: bevaikiai būdavo nemėgstami. Tėvas rūpindavosi šeima kaip ekonominiu vienetu, lėmė šeimos politiką, santuokos strategiją, sprendė paveldėjimo klausimus, nes tai lėmė jo prestižą.

Nuo XX a. vidurio, pasikeitus moters vaidmeniui visuomenėje, buvo pasukta "naujosios tėvystės" linkme. Moters nebepatenkino uždaras gyvenimas, ribojamas tik šeimos interesų, o ekonominis interesas vertė ją dirbti. Apmokamas darbas moteriai suteikė tam tikrą autonomiją. Ši situacija padėjo vyrams suvokti naująjį vaidmenį, padidėjusią atsakomybę už šeimą ir vaikus. Tradicinė buvo susijusi su paveldėjimu, o "naujieji tėvai" suvokė atsakomybę už savo vaikų emocinę būklę, suprato, kad tėvų elgesys atsispindi vaikų elgesyje. Tėvai vis dažniau imasi atsakomybės už dorovinį ir intelektualinį vaikų auklėjimą. Daugeliui vyrų noras turėti vaikų - savaime suprantamas. Vyrams vaikai - kita, po vedybų, santuokos pakopa. Tačiau tapti tėvu ir būti tėvu - ne tas pats, nes aktyvios auklėjamosios veiklos vyrai automatiškai nesieja su vaiko gimimu, daugelis vyrų net neįsivaizduoja, kad kasdien teks kruopščiai dirbti, rūpinantis vaiku. Daugelis šiuolaikinių tėvų, norėdami ištaisyti savo tėvų klaidas, stengiasi būti emocionaliai arčiau vaikų, tačiau dažnai nežino, kaip tai padaryti. Teisingas požiūris į mergaites, merginas, moteris turi susiformuoti vaikystėje. Ypač svarbus tėvų pavyzdys. Visi tėvo žodžiai apie pagarbą moteriai netenka prasmės, jei jis grubiai elgiasi su žmona. Žmonai nederėtų kritikuoti vyrą vaikams girdint, net jei kritika pagrįsta.

Šiuolaikinėje šeimoje neteko reikšmės autoritetas, kuris rėmėsi nuosavybe, o moralinis autoritetas, pagrįstas emocionalumu, dvasingumu, dar neišugdytas, todėl tėvų funkcijų neapibrėžtumas dažnai yra šeimos konfliktų priežastis. Tačiau tėvo autoritetu turi būti grindžiama šeimos santarvė.