URETRITAS, šlaplės uždegimas. Yra infekcinis ir neinfekcinis. Pirmajam priskiriamos nespecifinės (bakterinės, virusinės, mikroplazminės ir kt.) ir specifinės (gonorėjinės ir trichomoninės) formos. Neinfekciniai uretritai skirstomi į alerginius, trauminius ir kt. retesnes formas. Nespecifiniai uretritai atsiranda, kai infekcija perduodama lytiniu ir nelytiniu keliu. Dabar jie pasitaiko dažniau, bet visus atvejus sunku tiksliai suskaičiuoti, nes ligoniai ne visada kreipiasi į venerinius dispanserius. Uretrito atsiradimo tikimybę didina moterų lyties organų uždegimai, lytiniai santykiai mėnesinių metu.

Nespecifinių mikroflora įvairi: stafilokokai, žarnyno lazdelės, streptokokai, mikrokokai ir įvairūs jų deriniai. Dabar padaugėjo atvejų, kai sukelia mikoplazmos ir chlamidijos, kurias sunku aptikti. Sergant uretritu lytiniai santykiai draudžiami.

Patartina gerti daug vandens, nevartoti alkoholio, aštrių valgių, prieskonių. Labiausiai paplitę specifiniai uretritai yra šlaplės gonorėjiniai pakenkimai, sukeliami gonokokų, kuriais užsikrečiama lytiniu keliu.

Žinomos mišrios formos, kurių patologiniai veiksniai yra mikrobų, trichomonų ar kitų sukėlėjų kombinacijos, besikeičiančios gydymo metu.