VARPOS PROTEZAVIMAS, varpos chirurginis protezavimas.

Protezai naudojami tada, kai kiti gydymo būdai neefektyvūs ir negali atstatyti paciento erekcijos. Chirurginiu būdu protezuojama, kai būna varpos traumos ar pažeidžiami erekcijos nervų centrai, labai sutrinka varpos kraujotaka, po dubens organų auglių operacijų ir kt. Chirurginiu būdu į varpą implantuojami įvairių konstrukcijų atraminiai protezai. Iš pradžių varpos protezams buvo naudojama kaulo kremzlė. Vėliau šių protezų atsisakyta (jie dažnai deformuodavosi ar visai ištirpdavo) ir imta naudoti inertiškas sintetines medžiagas.

Labai paplito poriniai perforuoti protezai, kurie įdedami iš kaverninių kūnų šonų. Jie varpai suteikia standumo ir netrukdo didėti, kai lytinio susijaudinimo metu į varpą priplūsta kraujo. Standūs protezai nepatogūs, nes varpa visada standi, todėl naudojami pusstandžiai protezai. Jie sukonstruoti taip, kad varpą prie pagrindo galima sulenkti, todėl lengviau slėpti erekciją. Išrasti hidrauliniai protezai, kai erekcija sukeliama pripildant skysčio tuščiavidurius cilindrus, įdėtus į varpos kaverninius kūnus. Cilindrai per siurblį, kuris įdedamas į mašnelę, vamzdelių sistema sujungti su skysčio rezervuaru, kuris implantuojamas į pilvo raumenis. Paspaudus siurblį, protezai prisipildo skysčio ir sukelia erekciją. Po lytinio akto, vėl paspaudus mechanizmą mašnelėje, skystis iš cilindrų išsilieja, erekcija išnyksta. Tokie protezai labai efektyvūs, fiziologiški ir kosmetiški.

Varpos protezai implantuojami tik specializuotose urologinėse klinikose. Netikslinga protezuoti ligonius su sutrikusia potencija, kilusia dėl įvairių psichologinių veiksnių, nes seksualinės sferos neurotinius sutrikimus reikia gydyti psichoterapeutinėmis priemonėmis.