VEDYBINĖ NEIŠTIKIMYBĖ, vedusiųjų lytiniai santykiai su kitos poros asmenimis arba vienišais vyrais ar moterimis.

Gali būti atsitiktiniai ir nuolatiniai. Požiūris į labai įvairus, priklauso nuo tam tikroje epochoje ar šalyje vyraujančios moralės, tačiau paprastai ji yra daugiau ar mažiau smerkiama, laikoma amoralia. Kai kuriose šalyse laikoma nusikaltimu, už kurį numatyta baudžiamoji atsakomybė (XIX a. Rusija, Prancūzija, Italija iki XX a. vidurio, kai kurios šiandieninės Afrikos šalys). Islamiškose šalyse ištikimybę sulaužiusi moteris pagal šarijatą turi būti apmėtyta akmenimis.

Paprastai vyrų neištikimybė smerkiama mažiau negu moterų. Sociologinių apklausų duomenimis, nevedybiniai lytiniai santykiai dažniausiai teisinami tuo, kad dėl įvairių priežasčių su sutuoktiniu neįmanoma visiškai patenkinti lytinių poreikių. Postūmis gali būti vieno iš vedybų partnerio neatidumas, vyro lytinis šaltumas, moters frigidiškumas, nepasitenkinimas lytinio akto kokybe, t. y. seksualinė disharmonija. Vedybinę neištikimybę skatina ilgalaikis išsiskyrimas, apsvaigimas alkoholiu, šeimyniniai kivirčai (po to ištikimybė sulaužoma tyčia, norint atkeršyti, įrodyti savo vertę).

Rečiau priežastis yra meilė vedusiam žmogui, nors ilgesni santykiai gali sukelti meilės jausmą. Nemaža merginų ir vienišų moterų slapčia tikisi, kad ilgainiui vedę meilužiai išsiskirs su žmonomis ir ves jas (vedęs vyras dažnai sąmoningai palaiko tokias viltis).

Pagal statistiką daugiau kaip pusė porų, kuriose vienas ar abu sutuoktiniai sulaužė neištikimybę, nesuiro. Tik dešimtadalis išsiskyrusių vedė (ištekėjo) už partnerio, su kuriuo santykiavo vedę (ištekėję). Norint išvengti abu partneriai turi būti supratingi, rūpestingi, atlaidūs vienas kitam, siekti seksualinės harmonijos, būti vienas kitam ir vyru, ir meilužiu (žmona ir meiluže).