VIENGUNGIAI, juridine prasme - nesusituokę vedybinio amžiaus žmonės, tačiau šnekamojoje kalboje jais vadinami nesusituokę žmonės, jau peržengę vedybinio amžiaus viršutinę ribą, t. y. kai optimaliausias laikas vesti (ištekėti) jau praėjęs.

Daugelyje Europos šalių, taip pat ir Lietuvoje, laikomi vieniši žmonės nuo 25-26 metų. Viengungystės priežastys labai įvairios. Dažniausiai nesusituokia uždaro būdo, nekomunikabilūs žmonės, taip pat žmonės, kurie dėl griežto seksualinio auklėjimo jaučia baimę priešingos lyties atstovams, kurie laiko save nepatraukliais ir menkaverčiais.

Kartais lieka žmonės, kurie idealizuoja meilę ir kelia padidintus reikalavimus partneriui, ilgai renkasi "vienintelį ir nepakartojamą" gyvenimo draugą. Taip pat nustatyta, kad moterys linkusios rinktis vedybų partneriu aukštesnio išsilavinimo ir aukštesnės socialinės padėties vyrą. Todėl žemo išsilavinimo ir atitinkamai žemo socialinio statuso vyrui ir aukšto išsilavinimo moteriai, keliančiai būsimam vyrui labai didelius reikalavimus, šansai likti vienišiems padidėja. Pastaruoju metu plintant feminizmo idėjoms daugėja moterų, sąmoningai nenorinčių tekėti. Jos įsitikinusios, kad šeima riboja žmogaus laisvę ir socialinės raiškos galimybes. Mat vedęs vyras mažiau rūpinasi namų ūkiu ir vaikų auklėjimu negu moteris, todėl jis lengviau išsikovoja aukštą padėtį ir autoritetą visuomenėje, kurie teikia pasitenkinimą, didina savo vertės pajautimą.

Moterys turi ir dirbti, ir rūpintis šeima, todėl jų šansai iškilti, padaryti karjerą ma¬žesni. Paprastai viengungystė uždeda antspaudą žmogui. Tyrimai rodo, kad dažniau jaučiasi vieniši ir nelaimingi negu vedę žmonės, tarp jų daugiau vadinamojo "sunkaus charakterio", kompleksuotų žmonių.