VISUOMENINĖ NUOMONĖ, įvairių žmonių grupių požiūris (atviras ar užmaskuotas) į socialinę tikrovę.

Apima visas visuomenės gyvenimo sritis, tačiau jos objektas - tik visuomenei reikšmingi faktai ir įvykiai, pvz., lytinės moralės, elgesio klausimai ir kt. įsikūnija papročiuose, tradicijose, kurios tampa tam tikru socialinio gyvenimo įstatymu.

Dėl seksualinės revoliucijos pasikeitusius lyčių tarpusavio santykius atspindi kaita. Labai skirtinga visuomenės nuomonė dėl skaistybės. JAV atliktų tyrimų duomenimis penktajame ir šeštajame XX a. dešimtmetyje visuomeninė nuomonė laikėsi "dvigubo standarto"; vyrų ikisantuokiniai lytiniai santykiai vertinami kur kas atlaidžiau negu moterų.

Šeštojo dešimtmečio pradžioje įsivyravo "pakantumo, jei yra jausmas" principas. Ikisantuokiniai lytimai santykiai leistini abiem lytims, jei partnerius sieja meilė ir ketinama susituokti. Aštuntajame dešimtmetyje išnyko ir šis apribojimas: seksualiniai ryšiai suvokiami kaip normalūs, net jei nėra meilės, kad tik partneris nebūtų išnaudojamas socialiai ir emocionaliai. Pasikeitė ir jaunimo elgesys: labai paplito ikisantuokiniai ryšiai, beveik nebeliko vyrų ir moterų elgesio skirtumų.

Labai keitėsi visuomenės nuomonė dėl masturbacijos. Viduramžiais į berniukų seksualumo apraiškas žiūrėta atlaidžiai, jos laikytos "vaikiškomis nuodėmėmis", o jaunystėje teisintos amžiumi, kai žmogus tiesiog negali nugalėti seksualinių norų. Vėliau siekė išlaikyti vaiko fizinę ir psichologinę "nekaltybę". Visuomenės nuomonė pritarianti vieniems ir smerkianti kitus poelgius, yra būdas reguliuoti žmonių elgesį visuomenėje.